4 spalio, 2017

Būtina keisti socialiai neteisingą sistemą, kai daugumai pensininkų skurstant išrinktieji naudojasi privilegijomis, kurių analogų nėra jokioje Europos Sąjungos valstybėje

Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo Seimo rezoliucijos projektą, kurį priėmę tautos atstovai pademonstruotų apsisprendimą keisti netoleruotiną padėtį, kai šimtai tūkstančių senatvės pensininkų, turinčių būtinąjį stažą, gyvena žemiau skurdo rizikos ribos ir jų pensijų dydis dažnai neužtikrina net minimalaus būtiniausių gyvybinių ir socialinių poreikių patenkinimo, o tuo pat metu iš valstybės biudžeto yra mokamos su įmokomis niekaip nesusijusios, kai kuriais atvejais itin didelės valstybinės pensijos bei išmokos, kurias gaunantys asmenys neretai gauna ir didesnes senatvės pensijas, o kai kada – net po kelias Sodros pensijas.

Tokia padėtis, kaip pažymima rezoliucijos projekte, didina neteisingumo pojūtį, ardo socialinę sanglaudą ir skatina nusivylimą valstybe, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė raginama nedelsiant inicijuoti neįmokinių valstybinių pensijų bei išmokų sistemos peržiūrą ir kuo greičiau priimti sprendimus, būtinus socialinio teisingumo atkūrimui, kad neįmokines išmokas gautų tik asmenys, kuriems objektyviai būtina padėti išgyventi, o Lietuvos Respublikos Seimo valdyba – sudaryti darbo grupę iš įgaliotų institucijų ir suinteresuotos visuomenės atstovų parengti tam reikalingus Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimus.

Seimo narys Naglis Puteikis pateikė Seimo valdybai prašymą įtraukti šį rezoliucijos projektą į Seimo rudens sesijos plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Faktai apie sistemą, kuri garantuoja išskirtines privilegijas daliai piliečių ir kurios analogų nėra jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje, rezoliucijos projekte gretinami su faktais, atspindinčiais daugumos Lietuvos pensininkų padėtį.

Viešai paskelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 30,6 proc. senatvės pensininkų 2016 metais gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, o didžiausias skurdo rizikos lygis – 27,7 proc. – buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, ir, palyginti su 2015 metais, padidėjo 2,7 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija pastarojo pajamų tyrimo laikotarpiu (2015 metais) buvo 244,5 euro ir sudarė 86,7 proc. skurdo rizikos ribos. Vieniši senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar net šiek tiek didesnę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos, kuri 2016 metais buvo 282 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui (žr. 2017 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos statistikos departamento pranešimą: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5273885).

Taip pat cituojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenys, kad 2016 m. spalio mėnesį 81 717 asmenys, turintys būtinąjį stažą, gavo mažesnes nei 200 eurų senatvės pensijas, 88 288 asmenys – 200-225 eurų dydžio, 86 413 asmenys – 225-250 eurų dydžio, 73 937 asmenys – 250-275 eurų dydžio, 59 226 asmenys – 275-300 eurų dydžio, 74 430 – 300-350 eurų dydžio, 61 023 asmenys – didesnes nei 350 eurų dydžio senatvės pensijas.

Kaip faktas, leidžiantis įvertinti nurodytų dydžių pensijas gaunančių žmonių padėtį, primenama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai paskelbta informacija, kad minimalių poreikių krepšelio, būtino išgyvenimui, dydis 2016 metų kainomis siekė 238 eurų per mėnesį.

Tokiame kontekste rezoliucijos projekte pateikiami iš viešų šaltinių ir valstybės institucijų atsakymų žinomi faktai, leidžiantys spręsti apie dabartinę valstybinių pensijų ir kitų neįmokinių pensinio pobūdžio išmokų sistemą. Pavyzdžiui, Nacionalinės teismų administracijos viešai paskelbtais duomenimis, 2016 metų IV ketvirčio pabaigoje vidutinis teisėjų valstybinės pensijos dydis buvo 911,39 euro, šias pensijas gavo 174 asmenys (žr.: http://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismai-ir-teisejai/teiseju-valstybiniu-pensiju-statistika/160) ir, kaip nurodė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, manytina, kad kartu su valstybinėmis jie gauna ir senatvės pensijas, nes teisėjų valstybinės pensijos skiriamos tik sukakus senatvės pensijos amžių.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos duomenimis, 2016 m. gruodžio mėnesį signataro rentos dydis buvo 1266 eurų, jas gavo 71 asmuo, o 316 eurų dydžio signataro našlių rentas – 14 asmenų ir, kaip nurodė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pagal 2016 metais pateiktas statistines ataskaitas, 2015 metais 84 proc. signatarų rentų gavėjų ir 100 proc. signatarų našlių rentų gavėjų kartu gavo ir valstybines socialinio draudimo pensijas.

Vidutinis rentos buvusiems sportininkams dydis, kaip nurodė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2016 m. lapkričio mėnesį buvo 1182 eurai, dalis iš šias pensijas gaunančių asmenų kartu gavo ir vieną arba dvi valstybines socialinio draudimo pensijas: 25 – senatvės (vidutinis dydis buvo 294,02 euro), 2 – invalidumo (vidutinis dydis 180,21 euro), 5 – netekto darbingumo (vidutinis dydis 173,30 euro), 3 – ištarnauto laiko (vidutinis dydis 189,76 euro), 6 – senatvės (vidutinis dydis 369,18 euro) bei našlių po 95 metų (vidutinis dydis 24,95 euro), 1 – senatvės (280,95 euro) bei našlių iki 95 metų (21 euras), 3 – invalidumo (vidutinis dydis 260,76 euro) ir našlaičių (vidutinis dydis 156,56 euro), 1 – netekto darbingumo (288,69 euro) ir našlių po 95 metų (21 euras).

Asmenys, gaunantys kito pobūdžio iš valstybės biudžeto mokamas valstybines pensijas – Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas, pareigūnų ir karių valstybines pensijas, mokslininkų valstybines pensijas, nukentėjusių asmenų valstybines pensijas, kt. – taip pat neretai tuo pat metu gauna ir vieną arba dvi valstybines socialinio draudimo pensijas, o kai kurie – po dvi valstybines ir po vieną arba dvi valstybines socialinio draudimo pensijas. Pvz., 2502 asmenys vienu metu gavo senatvės (vidutinis dydis 413,82 euro) ir mokslininkų (vidutinis dydis 148,87 euro) pensijas, 26 asmenys – senatvės (vidutinis dydis 254,65 euro), pareigūnų (vidutinis dydis 210,43 euro) ir pareigūnų našlių ir našlaičių (73,65 euro) pensijas, 443 asmenys – senatvės (vidutinis dydis 390,27 euro), našlių po 95 metų (vidutinis dydis 25 eurai) ir mokslininkų (146,68 eurai) pensijas ir t. t. ir pan.

Taip pat rezoliucijos projekte remiamasi Seimo nario Naglio Puteikio prašymu atlikta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus 2017 m. kovo 30 d. analitine apžvalga „Neįmokinės pensijos Europos Sąjungos valstybėse narėse“, kurioje konstatuota, kad neįmokinės pensijos, pagal kriterijus ir formą identiškos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą mokamoms valstybinėms pensijoms, Europos Sąjungos valstybėse narėse nėra paplitę, galima aptikti tik tam tikrus tokių pensijų schemų elementus. Be to, kaip matyti iš šioje apžvalgoje pateiktų pavyzdžių, su įmokomis nesusijusios pensinės išmokos kitose Europos Sąjungos valstybėse yra mokamos tik tais atvejais, kai tai objektyviai būtina siekiant užtikrinti minimalų pragyvenimą asmenims, kurie neįgijo teisės į įmokinę valstybės pensiją arba gauna ją labai mažą, taip pat padėti tam tikroms pažeidžiamoms socialinėms grupėms.

Pridedame dokumentus, kuriuose nurodyti rezoliucijos projekte pacituoti faktai: 1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. sausio 9 d. raštas Nr. (27.4-23)SD-156 „Dėl informacijos pateikimo“; 2. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus 2017 m. kovo 30 d. analitinė apžvalga „Neįmokinės pensijos Europos Sąjungos valstybėse narėse“; 3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėjos Laimos Stragauskienės 2016 m. gruodžio mėnesį pateikta informacija apie senatvės pensijų gavėjų, turinčių būtinąjį stažą, pasiskirstymą pagal pensijų dydžius.

http://puteikis.lt


1 vasario, 2023

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Alytaus miesto, Jonavos, Kėdainių, Šiaulių, Šilutės ir Tauragės rajonų savivaldybių komunalinių atliekų […]

31 sausio, 2023

Utenos regiono plėtros taryba pirmoji iš 10 šalyje veikiančių tarybų patvirtino 2022–2030 m. Utenos regiono plėtros planą, kuris sudaro prielaidas […]

27 sausio, 2023

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siekia, kad kalba ne skaldytų, bet jungtų visuomenę. Todėl stengiasi išklausyti visas visuomenės grupes ir […]

R. Dačkaus nuotr.
23 sausio, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Varšuvoje kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda dalyvavo 1863–1864 m. sukilimo, dar vadinamo Sausio […]

23 sausio, 2023

2023 m. švietimo pagalbai teikti mokyklose ir savivaldybių pedagoginėse psichologinėse tarnybose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skiria 136 mln. Eur. […]

19 sausio, 2023

Artimiausiais metais ketinama mažinti finansavimą kelių priežiūrai ir plėtrai, o tai, pasak šalies savivaldybių, mokesčių mokėtojams ir šalies biudžetui galiausiai […]

Habil. dr. Katarzyna Molek-Kozakowska
13 sausio, 2023

Populizmą galima tirti dviem būdais. Vienas iš jų remiasi politikos mokslų perspektyva, nagrinėjant, kaip kai kuriems politikams ir partijoms pavyksta […]

R. Dačkaus nuotr.
29 gruodžio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas, kurios nuo kitų metų leis savivaldai lanksčiau […]

M. K. Čiurlionis
22 gruodžio, 2022

Seimas, siekdamas pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Baroko literatūros reikšmę Lietuvoje ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys […]

20 gruodžio, 2022

Vidaus reikalų ministerijoje įvykusiame Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdyje aptarti šalies regionų ir visos valstybės plėtrai aktualūs klausimai, susiję su […]

14 gruodžio, 2022

Šiandien Panevėžio rajone lankėsi Telšių rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Kęstučio Gusarovo. Kolegų iš Žemaitijos vizito tikslas – pasidalyti dalyvaujamojo […]

6 gruodžio, 2022

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo iniciatyva atliko Seimo narių grupės siūlomų Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo bei Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektų […]

2 gruodžio, 2022

Kultūros ministras Simonas Kairys ir aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė šiandien pasirašė susitarimą su savivaldybių vadovais dėl meno ir dizaino viešosiose […]

25 lapkričio, 2022

Vidaus reikalų ministerija nutraukia dvišalį bendradarbiavimo susitarimą su Baltarusijos Vidaus reikalų ministerija. 1993 m. pasirašytas susitarimas numato bendradarbiavimą ministerijų valdymo […]

25 lapkričio, 2022

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos organizuojamoje patrulinio laivo „Gintaras Žagunis“ krikšto ir naujų katerių šventinimo […]

25 lapkričio, 2022

Lapkričio 25 d. Kaune buvo surengtas tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“. Simpoziume gyvai dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos prezidentai, nuotoliniu būdu […]

23 lapkričio, 2022

Pastaruoju metu Lietuvos-Baltarusijos pasienyje stebimi užsieniečių bandymai valstybės sieną kirsti basomis kojomis ir taip neteisėtai patekti į Lietuvos Respubliką. Vidaus […]

9 lapkričio, 2022

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdyba įvertino savivaldybių administracijų (toliau – savivaldybės) pastangas kurti korupcijai atsparią aplinką įsigaliojus naujai […]

1 lapkričio, 2022

Spalio 28 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko Tauragės apskrities savivaldybių seniūnų sueiga, kurioje dalyvavo Jurbarko, Pagėgių, Šilalės ir […]

27 spalio, 2022

Praėjusią savaitę Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija savivaldybių atstovus pakvietė į praktinį seminarą-diskusiją „Pirkimų centralizavimo problematika […]