27 lapkričio, 2021
KIC

Buvusioje Liubavo dvaro arklidėje netrukus įsikurs muziejus

Liubavo dvaro arklidės remontas / KIC nuotr.

Liubavo dvaro sodybos muziejus (Vilniaus r.) netrukus pasipildys dar vienu restauruotu pastatu – Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigiama tvarkyti buvusi dvaro arklidė, ji bus pritaikyta kultūros ir viešosioms reikmėms.

Pasak Liubavo dvaro sodybos muziejaus kūrėjo Gintaro Karoso, kol kas dar tiksliai nenuspręsta, kas įsikurs šiame pastate – muziejaus ekspozicija ar patalpos eksponatams saugoti, tačiau svarbiausia – originalus statinys bus išsaugotas ateičiai.

Minima arklidė – vienas iš kelių Liubavo dvaro sodybos, kuriai dar priklauso pagrindinis namas, vandens malūnas, oranžerija, svirnas, tvartas, kluonas, ledainė, ūkinis pastatas – statinių. Dalis jų G. Karoso iniciatyva jau sutvarkyti ir pritaikyti muziejui. 2009 metais restauruota dvaro sodybos angelo skulptūra, o 2009-2011 metais – Liubavo dvaro sodybos vandens malūnas.

Pastatas atgavo autentišką vaizdą

Dabar savo eilės sulaukė ir arklidė. Šis pastatas kurį laiką stovėjo nenaudojamas, apleistas, tad jau buvo nerišlus pamatų kalkinis skiedinys, ištrupėjęs vakarinio fasado frontono tinklas, rytinis fasadas apkaltas vertikaliomis lentomis, pažeista stogo danga ir pan.

Tad tvarkant arklidės pastatą buvo atrestauruotas akmenų mūras, suformuotos langų ir durų angos. Pamatai sustiprinti, įrengtas nuogrindas iš lauko riedulių. Taip pat nuspręsta medines konstrukcijas išvalyti, dezinfekuoti, padengti antipirenais, kaip kurios jų remontuotos ar pakeistos naujomis.  Visi šie darbai jau baigti. Taip pat stogas buvo perdengtas S formos „olandiško“ tipo čerpėmis, atkurtas išilginei stogo ašiai statmenas stogelis virš dvivierių durų. Pastato viduje įrengtos lubos, laiptai į palėpę.

Informacijos apie tai, kaip pastatas atrodė anksčiau, suteikė atlikti tyrimai. Pavyzdžiui, atliekant archeologinius kasinėjmus rasta olandiškų čerpių duženų, atskleidusių, kokia buvo originali stogo danga. Kaip atkurti medines konstrukcijas, susistiprinti sienas konsultavo pastatų konstruktorius Jakovas Mendelevičius

Liubavo dvaro sodybos arklidės stogo forma atkurta remiantis ir buvusio dvaro staliaus  sūnaus Jano Mickevičiaus liudijimu G. Karosui 2010 metais. Toks stogo variantas būdingas XVIII-XX amžiaus pradžios tradicinei arklidžių architektūrai, panašiai atrodė, ir, pavyzdžiui, Palėvenės vienuolyno arklidė.

 „Aš pats esu vienas Liubavo dvaro tyrėjų, ir labai džiaugiuosi, kad prieš keliolika metų dar pavyko atrasti žmonių, kurie gyveno jame ir galėjo papasakoti, kaip viskas atrodė. Problema, kad anksčiau daugeliui dvaruose esančių pastatų tvarkyti, perstatyti nereikėjo leidimų, tad šie faktai niekur nebuvo fiksuoti. Dabar norėdami atkurti autentišką jų vaizdą turime remtis įvairiais šaltiniais“, – sakė G. Karosas.

Kuo autentiškiau atkurti dvaro pastatus – labai svarbu, nes šis objektas iš tiesų reikšmingas mūsų šalies istorijai, skirtingais amžiais jis priklausė ne vienai garsiai Lietuvos giminei. Sutvarkyti pastatai primins muziejaus lankytojams įvairius mūsų istorijos tarpsnius.

Dvaro istorija siekia XVI amžių

Kaip teigiama Kultūros paveldo departamento pateikiamoje informacijoje, Liubavo dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI amžiaus. Pirmas žinomas jo savininkas buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas Albertas Goštautas (1480-1539), vėliau – jo sūnus Stanislovas Goštautas (1507-1542). Išmirus Goštautų giminei, dvaras atiteko valstybės nuosavybei.

Nuo 1544 metų Liubavo dvarą valdė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas (1520-1572). Iš išlikusių sąskaitų matyti, kad čionykštės apylinkės buvo turtingos gamtos išteklių, ypač medienos ir žuvies – būtent tokias gėrybes karališkajam Vilniaus dvarui tiekė Liubavas.

Dvaras buvo itin pažangus ūkiniu požiūriu – tai viena pirmųjų valdų, kur buvo įgyvendinta Bonos Sforzos inicijuota Valakų reforma.

Turtingas ir garsus dvaras vėliau atiteko valdovo svainiui LDK kunigaikščiui Mikalojui Radvilai Rudajam (1512-1584), paskui jis priklausė Golejevskiams, Tiškevičiams, Kiršenšteinams, Slizieniams. Kai dvarą  valdė Vilniaus katedros kanauninkas Mikalojus Tiškevičius, jame buvo išlaikomas asmeninis orkestras, apgyvendintas didžiuliame puošniame barokinių vartų komplekse. Valdant Slizieniams, XX amžiaus pradžioje dvare buvo įkurtas pavyzdinis žirgynas, pastatytas modernus vandens malūnas.

Iki pat 1940 m., kai dvarą nusavino sovietų valdžia, čia rezidavo iš tėvo jį paveldėjęs Rapolas Jonas Slizienis.

Dabar dvaras priklauso VšĮ „Europos parkas“.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


17 sausio, 2022

Kauno „Akropolyje“ pirmadienį atidaryta fotografijų paroda „Aš esu Tu“, kuria siekiama išjudinti visuomenėje gajus stereotipus ir įsitvirtinusius barjerus, trukdančius moterims […]

KIC direktorius / Š. Šoblinskas
11 sausio, 2022

Metų pradžia – tinkamas laikas įvertinti praėjusių metų darbus. Apžvelgdamas juos, Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas teigė, kad 2021 […]

11 sausio, 2022

36-ąja literatūrine rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija džiaugsis ne vienas kūrėjas. Komisijos sprendimu, apdovanoti nuspręsta dvi knygas ir tris jų […]

Artiom Myškin nuotr.
9 sausio, 2022

Šeštadienį, minint Martyno Liudviko Rėzos 246-ąsias gimimo metines, Neringos meras Darius Jasaitis įteikė tryliktąją šio vardo kultūros ir meno premiją […]

8 sausio, 2022

Fotografijos muziejus metus užbaigė papildydamas eksponatų fondus itin retu ir vertingu fotografijų rinkiniu – žymaus Vengrijos fotografo Antalio Rohrbacho (1825–1899) […]

Buvęs Kauno centrinis paštas / Kultūros paveldo dep. nuotr.
7 sausio, 2022

Lietuvos paštas ir VšĮ „Kaunas 2022“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Joje numatyta, kad Lietuvos paštas 2022-aisiais metais atveria organizacijai buvusio Kauno […]

Ilgametė dėstytoja Adelė Zinkevičiūtė / 1975 m. Aniceto Žvirgždino nuotr.
6 sausio, 2022

Sausio 6-ąją menotyrininkei, metalo dailininkei, žemaičių krašto kryždirbystės ir kalvystės puoselėtojai, ilgametei Telšių taikomosios dailės technikumo, vėliau – Vilniaus dailės […]

VU nuotr.
3 sausio, 2022

Pusantrų metų vykdyti Vilniaus universiteto (VU) centrinių rūmų ir Istorijos bei Filologijos fakultetų fasadų ir kiemų tvarkybos darbai pateikė reikšmingų […]

3 sausio, 2022

Šiandien paskelbti trys kvietimai teikti paraiškas kultūros ir kūrybinėms industrijoms (KKI) skatinti, iš viso tam skiriant 15,5 mln. eurų sumą. „Investicijos […]

Autorius Kęstutis Balčiūnas
3 sausio, 2022

Nacionalinės kinematografijos pradžią iliustruojanti Kęstučio Balčiūno skulptūra-akcentas „Pirmas filmas“ Tarptautinę kino dieną, antradienį, papuošė legendinio kino teatro „Romuva“ prieigas Laisvės […]

3 sausio, 2022

Nuo 2022 m. sausio 1-osios Vilniaus žydų viešoji biblioteka tapo atskiru Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padaliniu. Toks sprendimas praėjusių […]

1 sausio, 2022

Energetikos ir technikos muziejus išleido naują stalo žaidimą „Vilniaus pramonės istorijos“. Jis skirtas XIX a. pab.–XX a. pr. laikotarpiui, kai […]

Lietuvos valstybės istorijos archyvo informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja, Archyvarų asociacijos valdybos pirmininkė Neringa Češkevičiūtė / asmeninio archyvo nuotr.
30 gruodžio, 2021

Baigiasi Lietuvos Seimo šiemet paskelbti Archyvų metai. „XXI amžiuje“ spausdinome kelis interviu su archyvų darbuotojais. Šiandien mūsų pašnekovė –  Lietuvos […]

30 gruodžio, 2021

Kaunas tęsia ilgametę tradiciją ir aštuntus metus iš eilės apdovanoja nusipelniusius miesto mokslininkus. Šiemet padėkos už indėlį į mokslo populiarinimą […]

Edvard Blaževič nuotr.
29 gruodžio, 2021

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė antradienį pasirašė […]

Drožyba ir tapyba – tarpusavyje sugyvenantys meno dalykai/ Broniaus Vertelkos nuotr.
26 gruodžio, 2021

Į dirbinius iš medžio – Nukryžiuotąjį, angelą ir sužmogintą velnią – pirmiausia atkreipė dėmesį į sodybą Milvydų kaime užsukęs šių […]

Šiaulių rajono 2021 metų tautodailinke tapo keramikė Zita Čekanauskienė
21 gruodžio, 2021

Gruodžio 20 dieną Kuršėnų dvaro rūmuose vyko šventė, kurioje buvo apdovanoti 2021 m. Šiaulių rajono tautodailininkas ir kraštotyrininkas.  Kraštotyrininko premija […]

20 gruodžio, 2021

Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje surengtas Žemaičių muziejaus „Alka“ partnerių Biržų krašto muziejaus „Sėla“ naujausio leidinio – albumo […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
19 gruodžio, 2021

Gruodžio 18-osios popietę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose įvyko premjera – choreografinė istorija „Tylos garsai“. Istorijoje buvo pasakojama apie […]

Vitalij Červiakov nuotr.
18 gruodžio, 2021

Nauja traukos erdvė Vilniuje gimė tarp Rasų, Markučių ir Užupio. Vitebsko ir Drujos gatvių sankirtoje architektai ir menininkai įkūrė skulptūrinių […]