C. Sheinbaum pergalė Meksikoje sustiprino Lotynų Amerikos kairiąsias jėgas
Claudios Sheinbaum išrinkimas pirmąja Meksikos prezidente moterimi sustiprino kairiųjų dominavimą Lotynų Amerikoje.
C. Sheinbaum pradės eiti pareigas spalio 1 d., ji pakeis savo politinį mentorių Andresą Manuelį Lopezą Obradorą, žinomą inicialais AMLO, jis 2018 m. tapo pirmuoju Meksikos kairiuoju prezidentu.
Jos pergalė reiškia, kad tiek Brazilija, tiek Meksika – dvi didžiausios Lotynų Amerikos valstybės pagal gyventojų skaičių ir ekonomikos apimtį – įsitvirtina kairėje politinio spektro pusėje.
Pasak apžvalgininkų, vadovaujant C. Sheinbaum Lotynų Amerikos politinėje šachmatų lentoje tikriausiai nebus daug pokyčių, bet ji gali būti dar ištikimesnė kairiųjų ideologijai nei AMLO. Vis dėlto jos administracija greičiausiai nesieks didesnės įtakos panašiai mąstančioms sąjungininkėms regione.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva, 2023 m. sausį pakeitęs kraštutinių dešiniųjų lyderį Jairą Bolsonaro, šiltai pasveikino C. Sheinbaum su pergale ir pažadėjo plėsti ekonominius ryšius.
Čilė, Kolumbija, Gvatemala ir Hondūras pastaraisiais metais taip pat pasislinko į kairę. Autoritarizmu kaltinamos Kubos, Nikaragvos ir Venesuelos vyriausybės save laiko socialistinėmis, kaip ir Bolivijos prezidentas Luisas Arce.
Kitaip susiklostė tradicinės politikos ir sunkios ekonomikos krizės išvargintoje Argentinoje, kai ten pernai lapkritį į valdžią atėjo ultraliberalus konservatorius prezidentas Javieras Milei. Dabar šalis priklauso regiono dešiniųjų blokui, į kurį įeina ir Ekvadoras, Paragvajus bei Salvadoras.
Pastaraisiais metais Lotynų Amerikoje vyravo politinis svyravimams tarp dešinės ir kairės. Remiantis Tarptautinio demokratijos ir pagalbos rinkimams instituto analize, iš 22 prezidento rinkimų, įvykusių regione nuo 2019 m., tik ketveri lėmė politinį tęstinumą, Lotynų Amerikoje rinktis alternatyvą tapo norma. Pokyčių troškimas atspindi nusivylimą pažadų nesilaikančiomis vyriausybėmis.
C. Sheinbaum laimėjo rinkimus tuo metu, kai Lotynų Amerika susiduria su dideliais iššūkiais, reikalaujančiais regioninio bendradarbiavimo – nuo klimato kaitos iki nesaugumo ir migracijos į JAV. Regionui sunku kalbėti vienu balsu iš dalies dėl to, kad egzistuoja besivaržantys daugiašaliai forumai, dažnai ideologiškai šališki.
Jei į Baltuosius rūmus grįžtų Donaldas Trumpas, žadantis įgyvendinti didžiausią deportacijų iš JAV programą, tai būtų didžiulis iššūkis regionui, galintis dar kartą pakeisti aljansų išsidėstymą. Lotynų Amerika turi tam rengtis.
