9 kovo, 2021

COVID-19 vakcinos: ko tikėtis?

Prasidėjus vakcinacijos procesui nuo COVID-19 Lietuvoje, viena iš labiausiai aptarinėjamų temų viešojoje erdvėje yra vakcinų šalutinis poveikis. Deja, tai, kad aptarinėjama, neretai apipinama gandais bei prieštaringais vertinimais, todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina pasitikėti tik oficialiais mokslu pagrįstais šaltiniais ir medikais, o apie pastebėtus šalutinius vakcinų poveikius informuoti ne tik socialinių tinklų bendruomenę, bet ir šeimos gydytoją ar Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (VVKT).  

Taigi, ko yra normalu tikėtis, pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19? 

Pirmiausia to, kad šalutiniai poveikiai gali būti! 

Šiuo metu Lietuvoje kovai su visuotine pandemija pasitelkiamos trys Europos vaistų agentūros patvirtintos (EVA) vakcinos – „AstraZeneca“, „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“.  

Sveikatos apsaugos ministro visuomeninis konsultantas, abdominalinės chirurgijos gydytojas Edgaras Kulikauskas, socialinių tinklų erdvėje geriau žinomas „Ciniško chirurgo“ pseudonimu, teigia, kad visoms trims vakcinoms būdingas panašus galimas šalutinis poveikis: nuovargis, skausmas bei patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas.  

„Nors šalutinis poveikis po vakcinacijos yra tikėtinas ir gali pasireikšti, tačiau tikrai nebūtinai. Kai kada šalutinis poveikis juntamas po vienos vakcinos dozės, o kartais – po dviejų. Jungtinės Karalystės, atlikusios vakcinaciją milijonams piliečių, visuomenės sveikatos agentūra skelbia, kad šalutinis poveikis dažniau pasireškia po antros iRNR vakcinų – „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ dozės, o po „AstraZeneca“ vakcinos galimas šalutinis poveikis intensyviau pasireiškia jau po pirmos dozės“, – sako gydytojas. 

Ir atvirkščiai – po pirmos „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos dozės šalutinis poveikis pasitaiko rečiau, o po antros „AstraZeneca“ vakcinos dozės – reakcijos būna retos. 

Skirtingos vakcinos – skirtingi šalutiniai poveikiai? 

Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad skausmas injekcijos vietoje pasireikšdavo daugiau nei 80 proc. žmonių po „Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinų, o po „Moderna“ vakcinos – 92 proc. paskiepytų žmonių. 

Nuovargį jausdavo daugiau nei 60 proc. asmenų, paskiepytų „Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis ir 70 proc. žmonių po „Moderna“ vakcinos. 

Daugiau nei 50 proc. žmonių jautė galvos ar raumenų skausmą po „Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinos, o po „Moderna“ vakcinos – 64,7 proc. 

Po vakcinacijos taip pat gali pasireikšti alerginės reakcijos, tačiau dažniausiai tiems žmonėms, kurie ir anksčiau buvo patyrę sunkių alerginių reakcijų. Alerginės reakcijos atsiradimą rekomenduojama stebėti maždaug 15–30 minučių po vakcinacijos proceso. 

Palengvinti šalutinį poveikį, anot gydytojo, gali padėti pakankamas skysčių vartojimas, laisvesni drabužiai, vėsūs kompresai injekcijos vietoje. Nuskausminamųjų arba vaistų, mažinančių temperatūrą, vartoti prieš vakcinaciją nerekomenduojama, nes jie gali sutrikdyti organizmo gebėjimą sukurti imuninį atsaką prieš ligos sukėlėjus. Tačiau, jeigu po vakcinacijos kūno temperatūra pakyla virš 38.5 °C, nuskausminamųjų išgerti galima. Visos nepageidaujamos reakcijos gali praeiti per keletą valandų, o sveikata pagerėja per kelias dienas po vakcinacijos.  

„Tik nesijaudinkite: jei nejaučiate šalutinio poveikio, tai dar nereiškia, kad vakcina nėra efektyvi. Nereikėtų galvoti, kad jeigu po vakcinacijos nepakilo temperatūra, tai vakcina neveiksminga. Taip nėra, tiesiog kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, ir, jeigu kaimynei temperatūra po vakcinacijos pakilo, tai nereiškia, kad temperatūra pakils ir jums“, – sako gydytojas E. Kulikauskas. 

Kodėl pasireiškia šalutinis poveikis? 

Anot gydytojo E. Kulikausko, šalutinis poveikis yra natūrali organizmo reakcija.  

„Vakcinos esmė – supažindinti imuninę sistemą su patogenais, kad pasigamintų ne tik antikūnai, bet ir susidarytų imuninės atminties ląstelės. Šalutinis poveikis yra ženklas, kad imuninė sistema reaguoja į vakciną. Su vakcina suleidžiama „instrukcija“ pagal kurią žmogus pats pagamina viruso dalelę. Tuomet imuninė sistema ją atpažįsta kaip svetimą ir greitai neutralizuoja. Duodamas nurodymas pradėti gaminti antikūnus, kurie lengvai gali įveikti virusą, neleidžia jam „įsisiautėti“ ir apsaugo ateityje. Todėl pasiskiepijus išvengiama ligos arba sergama silpnesne ligos forma“, – sako gydytojas. 

Jis pažymi, kad visos pasaulyje naudojamos vakcinos gali sukelti šalutinių reiškinių ir jie visi būna panašūs.  

„Mokslininkai stengiasi rasti balansą tarp to, kaip stipriai žmogus reaguos į vakciną, ir to, kokią maksimalią apsaugą įgis nuo konkrečios ligos. Šalutinio poveikio dažnis priklauso nuo vakcinos reaktogeniškumo, tai yra nuo to, kaip aktyviai ir kaip stipriai reaguoja imuninė sistema. Jei imuninė sistema reaguoja labai audringai – šalutinių reakcijų būna daugiau, jei palengva – mažiau“, – pasakoja gydytojas E. Kulikauskas.  

Apsauga: nuo užsikrėtimo iki sunkių ligos formų  

Po dviejų „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozių, darant 21 dienos pertrauką, jos efektyvumas siekia 95 proc. „Moderna“ vakcinos efektyvumas po dviejų dozių, darant 28 dienų pertrauką, siekia 94 proc.  

„AstraZeneca“ vakcinos jau po vienos dozės efektyvumas siekia 70 proc. Po antros šios vakcinos dozės, darant 12 savaičių pertrauką, vakcina, praėjus 7 ir daugiau dienų, 94 proc. apsaugo nuo užsikrėtimo ir simptominės ligos formų, 92 proc. – nuo sunkių ligos formų ir 87 proc. – nuo hospitalizacijos.  

Visuomenėje vis dar pasigirsta svarstymų, kokioms amžiaus grupėms tinkama „AstraZeneca“ vakcina. EVA, Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos kompetentingos institucijos, nuodugniai įvertinusios klinikinių tyrimų rezultatus, pritarė „AstraZeneca“ registracijai Europos Sąjungoje ir jos naudojimui visų amžiaus grupių nuo 18 metų skiepijimui.  

 

 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


6 gegužės, 2021

Nuo šiol šalies mokyklos galės rinktis dar vieną naują profilaktinio testavimo būdą – savikontrolės tyrimus. Tirtis savikontrolei skirtais greitaisiais antigenų […]

„General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis
5 gegužės, 2021

Lietuvoje palaipsniui laisvėjant karantino sąlygoms, finansų specialistai optimistiškų nuotaikų įžvelgia ir šalies gyventojų finansiniuose sprendimuose. Pastebima, kad pandemijos pradžioje vyravusi […]

Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
5 gegužės, 2021

Gegužė Lietuvos jūrų muziejuje prasidėjo fantastiškai – laiko kapsulės, perkeliančios jos lankytojus į 2050-uosius, atvėrimu. Ši kapsulė – ekokubas jau […]

5 gegužės, 2021

Pratęsiama atranka į Vaikų tarybą. Birželio 1-oji bus paskutinė diena, kuomet galima siųsti anketas ir sudalyvauti atrankoje į šią dvejus […]

5 gegužės, 2021

Praėjusią savaitę šalyje šiek tiek išaugo bendras protrūkių skaičius. Iš viso buvo fiksuoti 364 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, o savaitę […]

5 gegužės, 2021

Gegužės 4-ąją Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-ojoje komandoje buvo surengtas iškilmingas renginys, skirtas Šv. Florijono dienai paminėti. „Man didelė garbė […]

5 gegužės, 2021

Suskiepijus pirmą milijoną vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19), viena arba dviem dozėmis paskiepytų Lietuvos gyventojų dalis pasiekė 25 proc. Pridėjus tuos […]

Regionunaujienos.lt nuotr.
4 gegužės, 2021

Didžiąją daugumą Lietuvos gyventojų galimybė tiesiogiai rinkti merus paskatintų dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose. Tai atskleidė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) užsakymu […]

3 gegužės, 2021

Koronaviruso sukelta pandemija, būtinybė izoliuotis, draudimai keliauti tarp savivaldybių ypač skaudžiai kirto keleivių vežėjams autobusais. Per pirmąją koronaviruso pandemijos bangą […]

3 gegužės, 2021

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 118 gaisrų ir atliko 112 gelbėjimo darbų. Viename iš gaisrų žuvo […]

3 gegužės, 2021

Botulinas plačiai naudojamas visame pasaulyje – šiandien tai yra dažniausiai atliekama kosmetinė procedūra, dažniausiai naudojama kovojant su senėjimo požymiais ir […]

3 gegužės, 2021

Šiandien  12 val. 39 min. buvo gautas pranešimas apie degantį pastatą ir sprogimą akcinėje bendrovėje „Klaipėdos mediena“. Gaisrą gesinti išskubėjo […]

R. Dačkaus nuotr.
3 gegužės, 2021

Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjimo ceremonija Lenkijos sostinėje Varšuvoje prasidėjo nuo šventinių Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų kalbų bendrame Lietuvos […]

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas, Kazimiero Voiniakovskio paveikslas
3 gegužės, 2021

1791 m. gegužės 3-iąją priimta Konstitucija yra pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje. Lietuvos Respublikos Seimas, taip […]

30 balandžio, 2021

Nuolatiniai trumpalaikiai suplanuoti susitikimai savaitgaliais, per šventes ar atostogas, globos įstaigoje augančiam vaikui yra neįkainojami. Tai vadinama laikinu vaiko svečiavimusi. […]

30 balandžio, 2021

Laimėjusi Europos jaunimo sostinės (EJS) titulą 2021 metais, Klaipėda pasiryžo pokyčius inicijuoti ne tik savo mieste, bet ir už jo […]

30 balandžio, 2021

Ištisus keturis sunkių dializių metus Laima Kuckailienė (45 m.) laukė ir tikėjo, kad vieną dieną nutiks stebuklas. Ir jis nutiko […]

30 balandžio, 2021

Odos plaukelių skutimas, šalinimas vašku, cukrumi, depiliaciniai kremai ir kiti įprasti depiliacijos būdai yra trumpalaikiai, skausmingi ir dirginantys odą. Plaukelių […]

Mindaugas Sinkevičius
30 balandžio, 2021

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) taryba, vienijanti visų 60 šalies savivaldybių vadovus, kreipsis į Seimą ragindama, kad Konstitucijoje būtų įtvirtintas dabartinis […]

Prezidentūros nuotr.
28 balandžio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo Motinos dienos proga ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo 44 motinas ir […]