D. Nausėdienė kreipėsi į Tarptautinio lituanistų kongreso Vroclavo universitete dalyvius
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį pasveikino Lenkijoje, Vroclavo mieste, vykstančio VII Tarptautinio lituanistų kongreso dalyvius.
Pirmoji ponia akcentavo, jog jau septintą kartą Vroclavo universitetas svetingai atveria vartus tarptautinei lituanistikos šventei – reikšmingam mokslo, žinių, tarptautinės akademinės ir kultūrinės komunikacijos įvykiui.
„Malonu sveikinti lietuvių kalbos ir literatūros tyrinėtojus bei dėstytojus, kitų sričių mokslininkus, taip pat politikus ir akademinės bei kultūrinės bendruomenės atstovus iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Italijos, Austrijos, Ukrainos, Estijos, Suomijos, Sakartvelo. Simboliška ir prasminga, kad šiuo renginiu kartu pažymime Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30-metį bei Lietuvos ir Lenkijos narystės Europos Sąjungoje 20 metų sukaktį“, – vaizdo kreipimesi sakė D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios teigimu, lituanistikos tyrimai ir studijos paliečia Lietuvos ir Lenkijos istorinių ryšių plotmę, atskleidžia svarbius bendros europinės tapatybės aspektus ir kalbinės įvairovės ištakas bei turtingumą, yra svarus indėlis ir į pasaulio kalbinio ir kultūrinio paveldo tyrimus. Svarų mūsų šalių strateginės partnerystės dėmenį sudaro ilgametis, įvairiomis kryptimis plėtojamas akademinis ir kultūrinis bendradarbiavimas, kultūriniai mainai, kurių kontekste išryškėja lituanistikos aktualumas bei jos reikšmė.
„Svarbu, kad į šiuos procesus įsitraukia įvairių šalių tyrinėtojai ir akademinis jaunimas. Dėkojame visiems už šios tinklaveikos vaisius – tarptautinius akademinius projektus, mokslines konferencijas ir publikacijas, grožinės literatūros vertimus. Džiaugiuosi, kad šiandien susibūrėme čia jausdami būtinybę tęsti pradėtus akademinius darbus, išlaikyti ir plėtoti bendradarbiavimo formas, užtikrinti jų tvarumą ir tęstinumą ateityje“, – teigė D. Nausėdienė.
Jos žodžiais, natūralu, kad daugiau nei per 150 metų požiūris į lietuvių kalbą išsiplėtė ir peraugo į daugiasluoksnį lituanistikos fenomeną. Lituanistika šiandien ne tik apima kalbotyros bei filologijos studijas, tačiau gvildena ir lietuvių tautos, Lietuvos valstybės istorijos bei jos europinės dimensijos temas, aprėpia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijos, kultūros paveldo, intelektinės minties, etninės kultūros, taip pat ir diasporos studijas.
Pirmoji ponia pabrėžė, jog lietuvių kalbos ir literatūros dėstymas yra tapęs svarbiu žinių apie Lietuvą sklaidos ir jos įvaizdžio stiprinimo kanalu, tarptautinio bendradarbiavimo plėtros forma. Lituanistikos kontekstai įkvepia aktualioms diskusijoms apie dabarties tarptautinius santykius ir šiuolaikinius politinius, socialinius ir kultūrinius procesus.
Už lituanistikos puoselėjimą D. Nausėdienė padėkojo mokslininkams, lietuvių kalbos ir literatūros specialistams, kurie darbuojasi lituanistikos ir baltistikos centruose, veikiančiuose Varšuvos, Krokuvos Jogailaičių, Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetuose, taip pat ir kitų užsienio šalių mokslo institucijose bei aukštosiose mokyklose.
„Nuoširdų ačiū tariu renginio šeimininkams: Vroclavo universiteto rektoriui prof. habilituotam daktarui Robertui Olkievičiui bei šioje alma mater jau daugiau nei du dešimtmečius plėtojamų Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro vadovei dr. Tatjanai Vologdinai. Dėl jūsų pasišventimo Vroclavas tapo gyvybingu lietuvybės židiniu, svetinga erdve vienam iš didžiausių lituanistų sambūrių už Lietuvos ribų“, – kalbėjo D. Nausėdienė, pridūrusi, jog tarptautinis kongresas yra reikšminga proga strateginiu žvilgsniu, tematikos įvairove, platesniais tarptautinių santykių, politinių ir visuomeninių aktualijų profiliais apmąstyti lituanistikos svarbą ir jos ateities perspektyvas, įvertinti lituanistikos baruose dirbančių specialistų veiklos prasmę.
VII Tarptautinio lituanistų kongreso dalyviai – studentai, doktorantai, dėstytojai, baltistikos centrų atstovai, mokslininkai, rašytojai, korespondentai, menininkai, visuomenės veikėjai.
Kongreso koncepcija – organizuoti ne tik mokslinę konferenciją, bet taip pat plačią, Lietuvą pristatančią kultūrinę programą, skirtą ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visiems miesto gyventojams.
Lietuvos pirmoji ponia D. Nausėdienė yra lituanistinio švietimo pasaulio lietuvių bendruomenėse globėja.
