Dainų karalienės atminimas – išleista antra knyga
Šviesus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas tęsiamas toliau. Pernai, gruodžio mėnesį, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos krašto muziejuje pasidžiaugta dainų knyga ,,Žalioj girioj paukštės giema“ ir kartu išleistais įrašais, o šiemet, lapkričio 28 d. Didžiasalio ,,Ryto“ gimnazijoje pristatytas naujo muziejaus projekto ,,Užriestagalvis girion lakia“ veiklų rezultatas – pasakų, raudų ir smulkiosios tautosakos knyga tuo pačiu pavadinimu, skirta Kristinos Skrebutėnienės 170-osioms gimimo metinėms. Savo kraštietės atminimą keliomis dienelėmis anksčiau gražiai paminėjo ir tverečėnai. Buvo aplankytas K. Skrebutėnienės kapas Pivorų kaimo kapinaitėse, padėtas vainikas, uždegtos žvakelės. Vėliau surengta meninė programa Tverečiaus kultūros namuose.
Kristina Skrebutėnienė (1855–1943) – Ignalinos krašto liaudies dainininkė, tragiško likimo paribio kultūros ir kaimiškosios dvasios stiprybės liudytoja. Tautosakos rinkėjas Juozas Aidulis ir muzikologas Juozas Jurga 1934 m. užrašė ir pagarsino ypatingą jos palikimą – apie 500 dainų. Tverečiaus valsčiuje, Sekonų kaime gimusi, vėliau Kuksuose gyvenusi moteris anksti liko našlaitė, vertėsi skurdžiai, o 1905 m. nuo persirgtos sunkios ligos apako. Tačiau visus darbus dariusi ir akla būdama. Mirė 1943 m., palaidota Pivorų kaimo kapinėse. Anuomet dainų rinkėjai, moterį, jau visai senutę, atradę senoj pirkelėj ant pečiaus tūnančią, į kamuoliuką susirietusią, suvargusią, sunykusią. Jie ėmė ir suabejojo: ,,kū jau ana čia pagiedos…“. Bet kai jau užgiedojo, tai tautosakininkai pusantro mėnesio atsiklausyti negalėjo. Dainų karalienė paliko neįkainojamą tautosakos turtą, kuris šiandien vėl prabyla.
Dainų karalienei skirto muziejaus projekto veiklos vyko jau vasarą, kai buvo pradėtas pasirengimas tekstų įskaitymui bei knygos maketavimo ir leidybos darbai. Rugsėjo ir spalio mėnesiais tarmiškai kalbantys kraštiečiai įgarsino tekstus. Įvadinius straipsnius knygai parašė etnologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinė darbuotoja Gražina Kadžytė, Didžiasalio ,,Ryto“ mokytoja Nijolė Keraitienė ir Ignalinos krašto folkloro ansamblio ,,Čiulbutė“ vadovė, Aukštaitijos nacionalinio parko kultūros paveldo specialistė Sigutė Mudinienė. Surinktos Kristinos Skrebutėnienės pasakos (27), mįslės (69), raudos, priežodžiai, burtai, tikėjimai, sudarytas tarmiškų žodžių žodynėlis. Iš viso 500 tautosakos vienetų. Tekstus redagavo, diakritiniais ženklas sužymėjo ir tarmiškų žodžių žodynėlį sudarė lingvistė dr. Daiva Kardelytė-Grinevičienė.
Renginyje ,,Kai žodis tampa knyga“ pristatyta naujoji tautosakos knyga ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos bendruomenės „Penktas dešimtmetis Dainų karalienės takais“, Ignalinos krašto folkloro ansamblio „Čiulbutė“ bei Ignalinos rajono kultūros centro Didžiasalio padalinio „Čia Kristinos gyventa“ muzikinės meninės programos. Renginyje dalyvavo ir muziejaus, gimnazijos darbuotojus, knygos sudarytojus, ansamblio ,,Čiulbutė“ narius sveikino, už svarbius ir kilnius paveldo išsaugojimo darbus dėkojo bei dovanas įteikė savivaldybės vicemeras Vaidotas Židanavičius.
,,Perduotas žodis iš lūpų į lūpas gyvuoja tik tuomet, kai yra perduodamas, o užrašytas žodis gyvuoja amžinai. Muziejus tikrai tęs savo veiklą ir toliau įmažins Ignalinos krašto tautosakos lobyną. Kokį? Sužinosite ateityje…“,– džiaugdamasi nauja knyga ir puikiu renginiu sakė Ignalinos krašto muziejaus direktorė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė. Pirmuosius knygos egzempliorius ji dovanojo knygos sudarytojoms: dr. Daivai Kardelytei-Grinevičienei, Sigutei Mudinienei, Nijolei Keraitienei, taip pat Didžiasalio „Ryto“ gimnazijai, linkėdama, kad ir toliau būtų puoselėjamas K. Skrebutėnienės tautosakos palikimas. Na, o renginio pabaigoje knygos su garso įrašais įteiktos ir visiems jo dalyviams.
Didžiasalio ,,Ryto“ gimnazijos muziejuje sukaupta daug medžiagos apie dainų karalienę, jos palikimas aprašytas mokytojos Nijolės Keraitienės straipsniuose, nuolat pagerbiamas renginiuose. Dabar jis įamžintas ir dainų bei pasakojamosios tautosakos knygose. Atliktas darbas, gražūs renginiai ir bendruomeniškas susitelkimas kalba apie tai, kokia svarbi yra mūsų krašto kultūra, atmintis, iškilių asmenybių išsaugojimas. Į knygas sugulę žodžiai, dainos ir pasakojimai – prasmingas tiltas tarp praeities ir ateities, galimybė jaunajai kartai pažinti ir branginti savo šaknis.
