Dalyje Azijos – nepakeliamas karštis: mušami temperatūros rekordai
Dalį Pietų ir Pietryčių Azijos sukaustė ekstremalus karštis. Dėl jo jau žuvo dešimtys žmonių, uždarytos mokyklos, sunaikinti pasėliai, kyla grėsmė gyventojų sveikatai. Baiminamasi, kad, karščio bangai vis labiau įsisiautėjant, laukia dar blogesnė situacija, rašo „The Guardian“.
Praėjusį mėnesį Filipinuose ir Bangladeše dėl nepakeliamo karščio buvo uždarytos mokyklos. Viso regiono vyriausybės skelbė įspėjimus dėl pavojaus sveikatai. Tailande nuo metų pradžios dėl karščio smūgio mirė mažiausiai 30 žmonių, buvo sunaikinti ryžių pasėliai.
Visame regione sumušti oro temperatūros rekordai. Bangladeše fiksuotas karšiausias balandis nuo stebėjimų pradžios, kai didžiausia dienos temperatūra buvo nuo 2 iki 8 °C aukštesnė už vidutinę 33,2 °C dienos temperatūrą. Mianmare, Magvėjaus regione, užfiksuoti 48,2 °C – tai karščiausia balandžio mėnesio temperatūra nuo tada, kai buvo pradėti registruoti duomenys.
Balandį 102 Vietnamo meteorologijos stotys taip pat pranešė apie rekordiškai aukštą oro temperatūrą. Šiaurinėse ir centrinėse šalies vietovėse temperatūra buvo iki 4 °C aukštesnė nei tuo pačiu laiku pernai. Praėjusią savaitę septyniose stotyse užfiksuota aukštesnė nei 43 °C temperatūra. Kalkutoje, Indijoje, temperatūra taip pat pasiekė 43 °C – tai karščiausia balandžio diena mieste nuo 1954 m.
Dalyje regionų uždarytos mokyklos, sunaikinti pasėliai
Indijos atogrąžų meteorologijos instituto klimato mokslininkė Roxy Mathew Koll sakė, kad karščio bangos dažnėja, intensyvėja, jų trukmė ilgėja, o teritorija didėja.
„Esame tarsi amerikietiškuose kalneliuose. Turiu omenyje temperatūrą, kuri artimiausiu metu nesumažės. Bus dar blogiau, o tai reiškia, kad turime būti pasiruošę“, – sakė specialistė.
„Vyriausybės turi prisitaikyti – parengti politiką, pagal kurią būtų galima nuspręsti, pavyzdžiui, kada uždaryti mokyklas arba kaip apsaugoti darbuotojus“, – pridūrė ji.
Penkiolikmetė KC Libre mokosi Manilos Manuelio Roksaso vidurinėje mokykloje, bet šiuo metu ji į mokymosi įstaigą eiti negali, nes pamokos joje sustabdytos.
„Tai pirmas kartas, kai pamokos buvo sustabdytos dėl karščio. Mūsų klasėje mokosi 47 mokiniai. Karšta net ir naudojant elektrinius ventiliatorius. Įprastai įjungti tik du, nes lubiniai ventiliatoriai kai kuriuose kabinetuose sugedę. Kai karšta, jaučiuosi irzli ir negaliu susikaupti. Kabinetai yra ketvirtame aukšte, todėl kai lipu laiptais, būna labai sunku“, – sakė ji.
„Karšta ir namuose, neturime oro kondicionieriaus, nes nesame pasiturintys. Namų darbus mokyklai atlieku naktį, nes tuo metu – vėsiau. Iš elektrinių ventiliatorių sklindantis oras yra karštas. Karštis orkaitės viduje… Štai koks tai pojūtis“, – pasakojo ji.
44 metų statybų darbininkas iš Kambodžos sostinės Lay Samrachas sako, kad situacija dėl karščio yra labai prasta.
„Niekada nesu patyręs tokio karščio. Praėjusiais metais būdavo karšta, bet šiemet dar karščiau. Kai yra per karšta, negaliu kvėpuoti. Pernai po pietų turėjome tik vieną pertrauką, o dabar dėl karščio – net tris. Visą įrangą turiu palikti pavėsyje. Jei to nepadarysiu, ji suges“, – sako jis.
Karščius lemia klimato kaita ir El Ninjo
Balandis bei gegužė Filipinuose ir kitose Pietryčių Azijos šalyse įprastai būna karščiausi mėnesiai metuose, tačiau šiemet orų temperatūros situaciją pablogino El Ninjo reiškinys, dėl kurio regione orų sąlygos tapo dar karštesnės ir sausesnės, pabrėžiama kitoje „The Guardian“ publikacijoje.
Praėjusiais metais Indijoje balandžio-birželio mėnesiais užregistruota apie 110 mirčių nuo šilumos smūgio.
Balandžio ir gegužės mėnesiais užsitęsusi stipri karščio banga paveikė didžiąją Pietryčių Azijos dalį, nusidriekė iki Bangladešo, Rytų Indijos ir Pietų Kinijos, kur temperatūra pasiekė rekordines aukštumas “, – informavo Pasaulinė meteorologijos organizacija.
Pabrėžiama, kad žmogaus veiklos sukelta klimato kaita lemia ekstremalias orų sąlygas visame pasaulyje, dėl to dažnėja ir daugėja mirtinų nelaimių – karščio bangų, sausrų, potvynių, miškų gaisrų ir kt. Bent tuzinas rimčiausių pastarojo dešimtmečio klimato nelaimių būtų buvusios beveik neįmanomos, jei ne žmogaus veiklos sukelta klimato kaita.
