Darbo rinkoje augo IT technikų, reklamos specialistų, vadybininkų, sekretorių, klojėjų ir mūrininkų darbo paklausa

Vasarį darbdaviai pateikė tiek pat laisvų darbo vietų kaip ir sausį – 23,7 tūkst.  Labiausiai darbo paklausa augo informacinių technologijų technikų, reklamos ir rinkodaros specialistų, verslo paslaugų vadybininkų, administravimo sekretorių, grindų ir plytelių klojėjų bei mūrininkų. Didžiausias poreikis išlieka logistikos ir paslaugų sektoriuose – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai ir pardavėjai paklausiausi darbo rinkoje.

Praėjusį mėnesį užimtumas suteiktas 19,5 tūkst. asmenų – padėta įsidarbinti beveik 11,4 tūkst.,  įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėn. pradėjo dirbti 4,8 tūkst.  darbo ieškančių žmonių. Beveik dvigubai daugiau nei sausį – 3,3 tūkst. asmenų nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones.  Daugiausia –  1,7 tūkst. įgys darbo rinkoje paklausių profesijų ir kompetencijų.

Dažniausiai nedirbantys gyventojai rinkosi apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų, manikiūrininko, virėjo, slaugytojo padėjėjo, krautuvų vairuotojo, socialinio darbuotojo padėjėjo ir  apdailininko mokymo programas. Daugiau nei 700  įdarbinti subsidijuojant pardavėjais, pardavimo vadybininkas, administratoriais, virėjais,  vairuotojais ekspeditoriais, automobilių šaltkalviais ir vairuotojais

Vasarį sumažėjo besiregistruojančių darbo ieškančių žmonių skaičius – klientų aptarnavimo skyriuose įregistruota 20,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų, kai sausį – 26,9 tūkst.

Lietuvos darbo biržos duomenų registre šių metų kovo 1 d. šalyje buvo registruota 156,7 tūkst. nedirbančių gyventojų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius mažesnis 10,7 tūkst. Darbo biržoje registruoti darbo ieškantys žmonės sudarė 8,8 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų –  0,4 proc. punkto mažiau nei prieš metus.

Didžiausias nedirbančių darbingo amžiaus gyventojų skaičius kovo 1 d. išliko Lazdijų – 16,8 proc., Ignalinos – 16,2 proc. ir Zarasų – 15,8 proc. rajonų savivaldybėse, mažiausias  –  Elektrėnuose  – 5,1 proc. ir Birštone  – 5,6 proc. Didmiesčiuose mažiausiai darbo ieškančių žmonių registruota Šiauliuose – 5,9 proc., daugiausiai   – Panevėžyje  – 7,9 proc.