Daugiau skurstančiųjų – periferiniuose regionuose

Lietuvos statistikos departamentas plečia eksperimentinės statistikos skiltį ir skelbia skurdo rizikos rodiklius pagal savivaldybes. Iki tol skurdo rizikos lygis buvo skelbiamas tik šalies ir dviejų didžiųjų regionų mastu.

Eksperimentinė statistika reiškia ne tik išsamius, bet ir naujesnius duomenis. „Įprastinė metodika leidžia įvertinti ir paskelbti skurdo rizikos lygį tik po metų – kai duomenis surenkame iš visų šaltinių. Naudodami modelius, paremtus 2019 m. administraciniais duomenimis, skurdą galime suskaičiuoti vienais metais anksčiau. Taikydami vertinimo mažose srityse modelius galime pakankamai tiksliai įvertinti ir prognozuoti skurdo rodiklius net ir pagal savivaldybes“, – kalbėjo dr. Andrius Čiginas, Lietuvos statistikos departamento Statistikos plėtros skyriaus tyrėjas.

Eksperimentiniais vertinimais, 2020 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje yra 21,7 proc. Tai reiškia, kad tokia dalis gyventojų gauna mažesnes už skurdo rizikos ribą (445 Eur – vienam gyvenančiam asmeniui ir 934 Eur – kartu gyvenantiems 2 suaugusiesiems su 2 vaikais) pajamas. Kitaip tariant – šių gyventojų pajamos nesiekia 60 proc. vidutinių šalies pajamų dydžio.

Daugiausia gyventojų, kurių pajamos nesiekia 60 proc. vidutinių šalies pajamų, yra Lazdijų, Biržų ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse: atitinkamai 38,5 proc., 37 proc. ir 36,3 proc. visų savivaldybės gyventojų. Mažiausia tokias pajamas gaunančiųjų dalis yra Vilniaus mieste (13,5 proc.), Kretingos rajono (16,5 proc.) ir Pagėgių (17,3 proc.) savivaldybėse.

Didžiausias teigiamas santykinio skurdo rodiklių pokytis nuo 2015 m. buvo Kėdainių rajono savivaldybėje. Joje skurdo rizikos lygis per penkerius metus sumažėjo 28 procentiniais punktais (nuo 54,5 iki 26,4 proc.), Pagėgių savivaldybėje – 15 procentinių punktų (nuo 32,1 iki 17,3 proc.), Šiaulių rajono savivaldybėje – 11 procentinių punktų (nuo 32,1 iki 22,5 proc.), Tauragės rajono savivaldybėje – 11 procentinių punktų (nuo 28,7 iki 18,2 proc.).

Labiausiai per penkerius metus skurdo rizikos lygis padidėjo Varėnos ir Ukmergės rajono savivaldybėse – po 10 procentinių punktų (atitinkamai nuo 23,7 iki 34,1 proc. ir nuo 21,3 iki 31,3 proc.), ir Alytaus rajono savivaldybėje – 9 procentiniais punktais (nuo 21,7 iki 30,5 proc.).

Eksperimentinės statistikos rodiklius rasite Rodiklių duomenų bazėje:

Skurdas lygis pagal savivaldybes interaktyviuose žemėlapiuose čia ir čia.

2015 m. skurdo rizikos riba buvo 259 Eur vienam gyvenančiam asmeniui ir 544 Eur kartu gyvenantiems 2 suaugusiesiems su 2 vaikais. Augant gyventojų pajamoms, pasislinko ir skurdo rizikos riba: 2020 m. ji sudarė 445 Eur vienam gyvenančiam asmeniui ir 934 Eur kartu gyvenantiems 2 suaugusiesiems su 2 vaikais.

Eksperimentiniai rodikliai parengti atsižvelgiant į pajamų pasikeitimus administraciniuose duomenyse. Prognozavimo modeliams sudaryti naudojami kelerių paskutinių metų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys bei turima atitinkama administracinių šaltinių informacija.

Skurdo rizikos lygis – asmenų, kurių ekvivalentinės piniginės disponuojamosios pajamos mažesnės už skurdo rizikos ribą, dalis.

Skurdo rizikos riba – sąlyginis pajamų dydis, už kurį mažesnes disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie skurstančiųjų. Skurdo rizikos rodikliai apskaičiuoti naudojant skurdo rizikos ribą, lygią 60 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos.