1 spalio, 2021
Arnoldas Šatrauskas

Dauguose baigėsi V-asis literatūros festivalis „Laukinės vaivorykštės 2021“

Remigijaus Muzikevičiaus nuotr.

Po trejų metų pertraukos Daugų kultūrinę padangę vėl nušvietė literatūrinis festivalis „Laukinės vaivorykštės 2021“. Šiemet festivalis vyko kiek neįprastoje, pandeminėje aplinkoje, tačiau tai neatbaidė renginių išsiilgusių žiūrovų, kurie gausiai rinkosi į erdvią Daugų kultūros centro salę, į prozos, poezijos ir dainos šventę, kurią kas porą metų rengia Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Trumpai priminsiu, jog festivalis „Laukinės vaivorykštės“ pirmą kartą bendraminčius į literatūrinę šventę Dauguose pakvietė 2012 m., tad per devynerius savo egzistavimo metus jame apsilankė per pusšimtis poetų, literatūros kritikų, aktorių, skaitovų bei dainuojamosios poezijos atlikėjų.

Verta paminėti jame viešėjusius tokius poetus kaip Algimantą Baltakį, Vladą Braziūną, Rimvydą Stankevičių, Aidą Marčėną, Marių Buroką, literatūros tyrinėtoją, habilituotą humanitarinių mokslų daktarę Viktoriją Daujotytę-Pakerienę bei bardus Gediminą Storpirštį, Saulių Bareikį, Andrių Kulikauską, Olegą Ditkovskį.

Šių metų festivalyje atsirado viena nedidelė, bet žiūrovams svarbi naujovė: buvo pakeistas tradicinis ir įprastas poetinio festivalio formatas ir įtraukta proza. Žinoma, nepamirštant ir prasmingos autorinės dainos. Manome, jog ateityje festivaliai taps tik dar labiau įdomesni bei patrauklesni žiūrovams, labiau atspindės visą šiuolaikinės literatūros žanrinę paletę ir išplės ne tik poezijos, bet ir prozos gerbėjų ratą.

Šių metų festivalio programa buvo gausi atlikėjais, nors dėl ligos į jį negalėjo atvykti anksčiau skelbtas prozininkas ir dramaturgas Herkus Kunčius, kurį dieną prieš festivalį pakeitė jo geras bičiulis – poetas, prozininkas, eseistas, literatūros kritikas Gintaras Bleizgys. Be minėtojo Gintaro Bleizgio festivalyje dar dalyvavo poetas, literatūrologas, leidyklos „Sofoklis“ redaktorius Vainius Bakas, poetas, eseistas, vertėjas, kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius Gytis Norvilas ir poetas, prozininkas, režisierius, scenarijų autorius bei aktorius Alvydas Šlepikas. Poetine-muzikine programa susirinkusius džiugino aksominio balso savininkas – aktorius, filmų garsintojas, dainų autorius ir atlikėjas Giedrius Arbačiauskas. Festivalio dalyvius ir žiūrovus pagerbė ir Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas bei vicemerė Dalia Kitavičienė. Ta proga rajono meras tarė sveikinimo žodį festivalio svečiams, žiūrovams ir dalyviams.

Pirmasis pasirodė jauniausias festivalio svečias – poetas, literatūrologas, leidyklos „Sofoklis“ redaktorius Vainius Bakas, kuris savo pirmąją poezijos knygelę „Lietaus spalvos“ išleido sulaukęs vos trylikos. Nepaisant jauno amžiaus Vainius Bakas yra pelnęs bemaž visus prestižinius literatūrinius apdovanojimus, įskaitant garsiąsias Salomėjos Nėries ir Vlado Šlaito literatūrines premijas. Jo kūrybinį kraitį sudaro penkios poezijos rinktinės ir viena eilėraščių knyga vaikams. Festivalio metu jis pristatė savo naujausią, šiais metais išleistą poezijos knygą „Tylos fonetika“. Vainiaus poetinės šaknys glūdi lietuvių literatūros klasikų, ypač Maironio palikime, o estetizmo prasme jį įtakoja Henriko Radausko kūryba. Vainiaus tekstai pasižymi poetiniu lengvumu, švelnumu, jie tiesiog plaukte plaukia, tačiau paklausus, kodėl jo trečiosios knygelės „Kas vėjo – vėjui“ viršelyje pavaizduoti nuodingieji „sosnovskio barščiai“, jis atsakė, jog jo poetinis lengvumas – klaidingas įspūdis, nes jo eilės, kaip tie barščiai, gali būti ir dilginančios, ir deginančios. „Tačiau galiu jus nuraminti, – juokavo poetas, – jog viršelyje esantys barščiai – nepavojingi jūsų sveikatai, mat nudžiūvę jie tampa trapūs ir gražūs“. Į klausimą, kodėl jis rašo rimuotomis strofomis, o ne jauniems kūrėjams įprastomis baltomis eilėmis, Vainius šmaikščiai atšovė, jog baltame popieriaus lape jo baltų eilių tiesiog nesimatytų, o paklaustas apie savo kūrybinę virtuvę, vietoj atsakymo perskaitė smagų eilėraštį, kuriame figūravo net šaldytos vištos.

Antrasis festivalio dalyvis – poetas, prozininkas, eseistas, literatūros kritikas Gintaras Bleizgys kaip reta geba įvairiomis formomis reflektuoti savo vidinius išgyvenimus. Jis nebijo atsiverti, nevengia asmeninių patirčių, nesigėdija savojo silpnumo. Niekas jo kūryboje neišgalvota – viskas išgyventa, išjausta, numarinta ir prikelta, viskas kaip tikrame gyvenime. Gintaras Bleizgys yra parašęs 12 poezijos knygų, porą esė rinkinių, vieną romaną, jis puikiai „nardo“ tiek poezijos, tiek ir prozos vandenyse, nors paklaustas prisipažino, jog jam lengviausia kurti poeziją. Jo paskutinėje knygoje „Sūpavimas“, kurią galima pavadinti beveik dienoraščiais, vyrauja atviros išpažintys, netikėti atsivėrimai, asmeninio gyvenimo detalės. Kaip ir prieš septynerius metus išleistoje jo knygoje „Taisyklingumas“. Tad paklausus, ar apnuogindamas savo sielą ir įsileisdamas skaitytoją į savo vidų, jis nebijo būti pažeidžiamu, autorius atsakė, jog prieš skaitytojus jis visuomet stengiasi likti atviras, „nes jie greitai pajaučia nenuoširdumą“, o ir jam nėra ko slėpti.

„Esu negrabiai tašytas iš lauko akmens“, – taip prieš eilę metų yra save apibūdinęs dar vienas festivalio svečias – poetas, eseistas, vertėjas, kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius Gytis Norvilas, kuriam „rašyt eilėraštį, tas pats kas pavasarį kapot malkas“. Festivalio metu jis pristatė šiais metais išleistą jau penktąją savo poezijos rinktinę „Akla valtis“, kurios vienas iš pagrindinių veikėjų yra sodininkas, atkeliavęs iš ankstesnės jo knygos „Grimzdimas“. „Ši knyga – tai savotiška išvarymo iš rojaus sodo, Nojaus mito interpretacija, aidas, tvano refleksija. Tą dariau labai sąmoningai. Mėginau sukurti atskirą pasaulį ir priversti skaitytoją juo patikėti, suteikti iliuziją. O sodininkas – tai tam tikras Nojus, ieškantis naujojo pasaulio, Adomas, išvarytas iš sodo… Čia galimos įvairios interpretacijos“, – pristatydamas savo knygą teigė poetas. Paklaustas, ar poezija yra skirta visiems, ar tik išprususiems skaitytojams, Gytis atsakė, jog „poezijoje itin svarbus yra ritmas, o jį gali justi daugelis, vienok tam tikras žinių bagažas, skaitant sudėtingesnius tekstus, tikrai nepamaišytų“.

Paskutinis literatūrinės šventės svečias savęs nelaiko nei tradiciniu, nei postmodernistiniu rašytoju. Jam itin svarbus stiliaus pojūtis. Šis žmogus yra universalus: jam paklūsta ir proza, ir poezija, ir filmų scenarijų rašymas, ir režisūra. Neabejingas jis ir kino menui, teatro scenai, aktorystei, nors pastarosios, kurdamas serialus, jis griebiasi tik kraštutiniais atvejais. Tai poetas, prozininkas, režisierius, scenarijų autorius bei aktorius Alvydas Šlepikas, bene labiausiai išgarsėjęs 2012 m. parašęs ir šiemet pakartotinai išleidęs savo sukrečiantį romaną „Mano vardas Marytė“. Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – „vilko vaikų“ situaciją po Antrojo pasaulinio karo, kuomet badą išgyvenančios Rytprūsių vokietės pas Lietuvos ūkininkus siuntė dirbti savo vaikus, kurie sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.

Knyga buvo apdovanota daugybe literatūrinių premijų ir net sulaukė tarptautinio pripažinimo, tad nors autorius festivalio metu ir skaitė ištraukas iš „Lietaus dievo“ ar „Mano tėvas žūsta“, vienok kalba vis vien sukosi apie jo garsiausią romaną „Mano vardas Marytė“. Autorius prisipažino, jog surinkęs istorinę medžiagą pradžioje jis norėjo kurti filmą, tačiau negavęs tinkamo finansavimo nusprendė rašyti literatūros kūrinį. „Tiesa, mano knyga sudomino vokiečių kinematografininkus, tačiau jie pareikalavo visų kūrinio ekranizacijos teisių, o aš su tuo nesutikau“, – teigė rašytojas. Autorius prisipažino, jog rašydamas šį kūrinį jis stengėsi išvengti „vilkduobių“: nerašyti sentimentaliai ir vengti bereikalingo žiaurumo. Taip pat jis siekė pusiausvyros tarp tikrų faktų ir fikcijos, „nes tuomet labai lengvai galima nuklysti į šalį“. Rašytojas paatviravo, jog rašydamas šį kūrinį jis galvojo ir apie jaunimą, stengėsi rašyti jiems priimtina kalba, „kad būtų mažai žodžių, trumpais sakiniais, kad istorija vystytųsi greitai, būtų daug įvykių ir daug personažų“. „Tai knyga apie atmintį, meilę, ir užuojautą“, – baigdamas savo prisistatymą teigė rašytojas, o mes pridurtume – „ir apie viltį“, kuri, kad ir kaip banaliai neskambėtų, visuomet miršta paskutinė.

Festivalį vainikavo emocingas ir poetiškas dainuojamosios poezijos autoriaus ir atlikėjo Giedriaus Arbačiausko koncertas pagal žinomiausias ir klausytojų labiausiai pamėgtas Henriko Radausko, Algimanto Baltakio, Vytauto Mačernio, Antano A. Jonyno, Jurgio Kunčino, Donaldo Kajoko, Justino Marcinkevičiaus eiles.


Paulius Kunčinas
19 sausio, 2022

Prozininkas, poetas, vertėjas, eseistas Jurgis Kunčinas, prieš 75-erius metus sausio 13-ąją „gimęs po karo (Alytaus) miestely“, savo gyvenimu ir kūryba […]

17 sausio, 2022

Siekiant mažinti skęstančiųjų skaičių, praėjusią savaitę Alytaus apskrityje buvo rengiama „Žvejų mėgėjų saugaus elgesio ant ledo“ prevencinė akcija. Jos metu […]

29 gruodžio, 2021

Pabaigus Leipalingio dvaro antrosios dalies rekonstrukcijos darbus, vakar organizuotas iškilmingas šio istorinio pastato atidarymas. Simbolinę dvaro atidarymo juostelę perkirpo Druskininkų […]

Punios šilas / Renato Jakaičio nuotr.
28 gruodžio, 2021

Vienos vertingiausių vietovių – Punios šilo – apsauga didinama 5 kartus išplečiant gamtinio rezervato plotą, o jo unikaliam eglės ir pušies […]

20 gruodžio, 2021

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai Aldona Šulčiuvienė, Povilas Armanavičius, Inga Jakubauskienė, Civilinės saugos […]

Vida Veličkienė
20 gruodžio, 2021

Kai gūdžiais žiemos vakarais vienoje Doškonių kaimo (Alytaus r.) trobelėje įspingsta šviesa, pro jos aprasojusius langus jaukiai žvilgčioja angelų figūrėlės. […]

LP nuotr.
16 gruodžio, 2021

Šiandien, gruodžio 15 dieną, duris atveria dar du pagal naują koncepciją įrengti Lietuvos pašto skyriai – Mažeikių centro paštas (Žemaitijos […]

8 gruodžio, 2021

Švaraus balto sniego, tarsi naujos pradžios, paženklintą pirmąjį gruodžio antradienį Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos durys svetingai atsivėrė visiems, besidomintiems žydų […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
3 gruodžio, 2021

Šiais metais, rugpjūčio pabaigoje, Punsko „Aušros“ leidykloje septintojo Dainavos apygardos vado Vinco Daunoro-Kelmo, Ungurio, Vinco 100-ųjų gimimo metinių proga pasirodė […]

26 lapkričio, 2021

2021 m. lapkričio 23 d. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 1-4 g. klasių 23 mokiniai dalyvavo viktorinoje „Pažink Lietuvos kariuomenės istoriją“, […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
16 lapkričio, 2021

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje pristatyta Kosto Poškaus tapybos darbų paroda „Broma atwerta ing wiecznasti“. Čia eksponuojami alytiškio dailininko paveikslai, […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
13 lapkričio, 2021

Renginių ciklas „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje užbaigtas su polėkiu. Paskutiniame literatūriniame traukinyje skambėjo šiuolaikinė lietuvių […]

Antanas Jusevičius /Ilonos Krupavičienės nuotr.
11 lapkričio, 2021

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos erdvės užsipildė gyvais, savas istorijas bylojančiais paveikslais. Suktas šypsenėles nutaisę ryškialūpiai katinai, putliaformės moterėlės, piktaveidžiai vyriškiai […]

Meras A. Vrubliauskas suprantąs, kokia nelengva darbų našta gula ant seniūnų pečių, nes pats buvo Pivašiūnų seniūnas
5 lapkričio, 2021

Alytaus rajone, Kurnėnuose, šiandien vyksta Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos Alytaus apskrities seniūnų sueiga tema „Vietos savivalda Lietuvoje“, kurioje dalyvauja vidaus […]

5 lapkričio, 2021

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įkurdintoje improvizuotoje traukinio kupė jau antrą ketvirtadienį iš eilės skambėjo poezija, muzika ir pašnekesiai. Netikėtų […]

Vestuvės Druskininkuose
4 lapkričio, 2021

Druskininkai kasmet sulaukia vis daugiau būsimų jaunavedžių iš visos Lietuvos prašymų įregistruoti santuoką – išskirtiniu grožiu garsėjantis kurortas yra puiki […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
29 spalio, 2021

Žmonės, išsiilgę literatūrinių renginių, spalio pabaigoje turėjo gerą progą pasimėgauti, mat į Alytų atriedėjo simbolinis literatūros ir muzikos traukinys. Alytiškiams […]

Projektą „Valkininkai – mažoji kultūros sostinė“ įgyvendinusios Valkininkų kultūros centro direktorė Jolanta Molienė ir Valkininkų bendruomenės pirmininkė Danutė Blažulionienė / Rūtos Averkienės nuotr.
29 spalio, 2021

Valkininkų kultūros centre nuotaikingai nuskambėjo baigiamasis projekto „Valkininkai – mažoji kultūros sostinė“ renginys, kurio metu buvo prisiminti nuo vasaros pradžios […]

Paženklintas Šv. Jokūbo kelio Punia–Alytus–Miroslavas maršrutas
28 spalio, 2021

Alytaus rajone paženklintas Šv. Jokūbo kelio Punia–Alytus–Miroslavas maršrutas. Lietuvos Šv. Jokūbo kelio asociacija vienija 25 savivaldybes. Lietuvoje yra penki Šv. […]

M. Bružo nuotr.
25 spalio, 2021

Praėjusį savaitgalį į Druskininkuose naujai įkurtą Lietuvos sporto centrui priklausančią sporto bazę rinkosi geriausi Lietuvos breiko šokėjai. Čia, apsupti pušynų […]