Debunk.org: Rusijos žiniasklaidoje Lietuva vaizduojama kaip kelianti karinę įtampą tarp Rusijos ir NATO
Nušviesdama pastarojo pusmečio Lietuvos iniciatyvas stiprinti krašto apsaugą, Rusijos žiniasklaidos priemonės pabrėžė neva neatsakingus Lietuvos politinės ir karinės vadovybės sprendimus, galinčius sukelti didelį karą. Debunk.org atliktas tyrimas parodė, kad daugiausiai siekta pakirsti pasitikėjimą NATO sąjungininkais, kvestionuoti sprendimą priimti vokiečių brigadą bei sumenkinti Lietuvos karinius pajėgumus ir ekonominį potencialą.
Pernai metų pabaigoje Lietuvos aukščiausiems vadovams ėmus intensyviai viešai diskutuoti apie poreikį sparčiai stiprinti krašto apsaugą, Kremliui palankioje žiniasklaidoje buvo pastebimas padidėjęs susidomėjimas Lietuva. Neigiamo dėmesio taip pat sulaukė ir Lietuvos Krašto Apsaugos bei Vokietijos Gynybos ministerijų gruodį pasirašytas veiksmų planas iki 2027 m. pabaigos dislokuoti 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių Lietuvoje.
„Kremliaus informacinių operacijų ekspertai Vakaruose sutaria, jog viena pagrindinių Kremliaus režimo valdomų medijų užduotis – diskredituoti Rusijos strateginiams tikslams besipriešinančių valstybių pastangas stiprinti savo krašto gynybą“, – sako Debunk.org vyr. analitikas Algirdas Kazlauskas.
Debunk.org dezinformacijos analizės centras 2023 m. lapkričio (kada Lietuvoje pradėta intensyviai kalbėti apie saugumo iššūkius) – 2024 m. kovo mėnesiais atliko didžiausią auditoriją turinčių Kremliaus režimui palankių žiniasklaidos priemonių skleidžiamo turinio tyrimą. Per šį laikotarpį buvo išanalizuoti 374 turinio vienetai su klaidinančia informacija apie Lietuvos iniciatyvas stiprinti krašto apsaugą.
Tiriamuoju laikotarpiu buvo užfiksuotas visas spektras įvairių Kremliaus žinučių, kuriančių klaidinantį įspūdį apie Lietuvą. Remiantis Debunk.org atlikto tyrimo duomenimis, vienas dažniausiai šiuo laikotarpiu platintų klaidinančios informacijos atvejų buvo susijęs su bandymais parodyti Lietuvą kaip ekonominiu ir kariniu požiūriu silpną valstybę. Pirmiausia, manipuliuojant statistiniais rodikliais buvo akcentuojama lėšų stoka įkurdinant vokiečių brigadą Lietuvoje. Taip pat minėta, jog pro-vakarietiška Lietuvos politika neigiamai paveikė šalies ekonominį pajėgumą. Gruodžio 23 d. Izvestia puslapis patalpino NVS šalių instituto direktoriaus pavaduotojo Vladimiro Žarichino komentarą, kuriame jis akcentavo, jog „Baltijos šalių ekonomika labai nukentėjo atitrūkusi nuo Rusijos ir Baltarusijos, o pramonės regione praktiškai neliko.“
Greta ekonominio pobūdžio argumentų straipsnyje taip pat klaidinant skaitytojus teigta, esą Lietuvos valdžia už pinigus pataikauja militaristinėms Vakarų užmačioms: „Esant tokioms sąlygoms, belieka tikėtis sulaukti finansavimo iš Jungtinių Amerikos Valstybių ir Europos Sąjungos. Vašingtonas ir Briuselis neduoda pinigų veltui, tad norėdamos jų gauti, Baltijos šalys turi nuolat demonstruoti, kad laikosi anti-rusiškos politikos“.
Pasak A. Kazlausko, šis naratyvas siekia sudaryti įspūdį, jog Lietuvos geopolitinė orientacija į Vakarus nėra natūrali: „Neva yra priešingai – Vakarų nupirktas Lietuvos politinis elitas vykdo šių padiktuotą militaristinę ir „rusofobinę“ politiką, kuri skurdina Lietuvos ekonomiką, provokuoja Rusiją ir stumia šalį į eiliniams žmonėms pražūtingą karą“.
Gruodžio 21 d. RIA Novosti išleido straipsnį pavadinimu „Spiegel: Lietuvą netikėtai užklupo Vokietijos planas šalyje dislokuoti Bundesvero brigadą“. „Nors vėliau tekste yra tarsi paaiškinama, jog Lietuvos atstovus nustebino vokiečių plano sąlygos, pagal kurias Lietuva turėtų prisiimti nemenką vokiečių brigados finansavimo dalį, tačiau teksto pavadinimas yra suformuluotas taip, jog nežinančiam konteksto ir skaitančiam tik antraštes gali atrodyti, kad Vokietija pro-aktyviai išnaudoja Lietuvą kaip karinį placdarmą prieš Rusiją,“ – dėstė A. Kazlauskas.
Dar vienas svarbus naratyvas, besikartojęs Rusijos žiniasklaidoje, siekė sudaryti įspūdį, jog vokiečių brigados dislokavimas Lietuvoje eskaluos konfliktą su Rusija. Gruodžio 20 d. RIA Novosti šia tema buvo publikuotas Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos komentaras: „Karingos intencijos ir didžiulio potencialo sukaupimas prie mūsų sienų yra akivaizdūs. Tai, žinoma, veda į karinės įtampos eskalavimą. Mes savo ruožtu atsižvelgsime į Aljanso šalių ketinimus ir veiksmus mūsų kariniame planavime“. Po nepilno mėnesio, sausio 12 d., RIA Novosti pakartotinai publikavo M. Zacharavos teiginius apie tai, kad „NATO ir jos valstybių narių aktyvumo ir karinio potencialo didėjimas prie Rusijos sienų yra provokacinio pobūdžio“ ir kad „jis veda tik prie karinės įtampos didinimo, o ne prie jos mažinimo, kaip Vakarų politikai bando įtikinti paprastus europiečius“.
„Nuo pat karo pradžios jausdama Vakarų atsargumą skrupulingai vengti dingsties didesniam karui, Rusija šią vakariečių baimę aktyviai stimuliuoja per savo propagandos kanalus. Todėl bet koks Lietuvos siekis stiprinti gynybą ar Vakarų sąjungininkių pajėgumų didinimas regione yra pateikiamas kaip siekis neva sava valia išprovokuoti karinį Rusijos atsaką“, – teigė Debunk.org analitikas.
Nepaisant skleidžiamų teiginių apie tariamą Vakarų parengtį karinei agresijai prieš Rusiją, Kremliui palankioje žiniasklaidoje taip pat buvo fiksuota prieštaringų žinučių apie NATO sąjungininkų iš Europos karinių pajėgumų menkinimą. Pavyzdžiui, sausio 14 d. su Rusijos oligarchu Konstantinu Malofejevu siejamo Tsargrad TV internetiniame puslapyje cituotas buvęs pulkininkas Olegas Starikovas, teigęs, jog „dauguma NATO narių nėra nusiteikusios kariauti prieš rusus. Nei vokiečiai, nei prancūzai, nei britai (kurie praktiškai neturi sausumos kariuomenės)“. Panašius teiginius atkartojo ir sausio 15 d. Gazeta.ru publikacija, kurioje pasisakė Rusijos armijos atsargos pulkininkas Michailas Chodarenoko, teigęs, kad: „ginkluotas konfliktas Ukrainoje parodė, jog daugelis NATO šalių (įskaitant Vokietiją) nėra pasirengusios didelės įtampos konfliktui, kuriame būtų naudojamos tik konvencinės kovos priemonės (nei kovingumo, nei skaičiaus, nei ginklų ir karinės įrangos atsargų, nei karinio pramoninio komplekso būklės požiūriu)“.
„Vienas pagrindinių Maskvos režimo tikslų skleidžiant iš pažiūros viena kitai prieštaraujančias žinutes yra siekis suklaidinti sau pasiekiamą rusakalbę auditoriją ir ne tik. Tai ypač aktualu bandant suklaidinti ir paslėpti tikrąsias priežastis, kodėl NATO šalys ir konkrečiai Lietuva, ėmė aktyviau kalbėti ir spręsti savo saugumo problemas“ – reziumavo A. Kazlauskas.
