17 lapkričio, 2015
Ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ informacija

Degančių atliekų konteinerių mažėja

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per šiuos metus jau užfiksuoti 955 gaisrai atliekų konteineriuose, iš kurių net 703 – dėl neatsargaus gyventojų elgesio. Tokių gaisrų rizika pastebimai padidėja prasidėjus šildymo sezonui, kai  išvalius kietojo kuro katilus, krosnis ar židinius neapdairiai atsikratoma pelenų atliekomis, tinkamai neįvertinus jų pavojaus.

„Nors gyventojai nuolat skatinami buitines atliekas šalinti prie gyvenamųjų namų įrengtuose konteineriuose, reikėtų neužmiršti, jog pelenams, ypač, jei šie dar rusenantys, ten tikrai ne vieta,– įspėjo „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė. – Dėl neatsargaus elgesio padaroma žala ne tik atliekų tvarkytojams, bet ir aplinkai – kyla pavojus padegti netoli esančius objektus, o patys degančių konteinerių dūmai yra ypač kenksmingi.”

Optimistinės perspektyvos

Anot PAGD atstovės ryšiams su visuomene Lauros Valauskienės, šiuo metu taikomos įvairios prevencinės priemonės šviečiant visuomenę apie degių medžiagų konteineriuose keliamą pavojų, todėl statistika keičiasi teigiama linkme.

„Praėjusiais metais užfiksavome 1376 konteinerių gaisrų atvejus, kai tuo tarpu 2008 metais šis skaičius perkopė 2 tūkst. Tikimės, kad kasmet šie rodikliai tik mažės, – vylėsi L. Valauskienė.

Taip pat prie pagrindinių gaisrų konteineriuose priežasčių priskiriamos cigarečių nuorūkos, pirotechnikos gaminiai, tyčiniai padegimai, vaikų išdykavimas, ugnies ir suvirinimo darbai bei įvairūs pašaliniai ugnies šaltiniai, tarp kurių – ir pelenai.

 Gaisrų sukėlėjams – baudos

Anot L. Valauskienės, gyventojai dažnai tiesiog nepastebi iš konteinerių rūkstančių dūmų ir ugniagesiai kviečiami pavėluotai – jau degant atvirai liepsna, todėl pasitaiko nemažai atvejų, kai konteineryje kilęs gaisras pridaro daug žalos aplinkiniams pastatams, automobiliams ir kitiems netoliese esantiems objektams.

Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės įpareigoja gyventojus atsargiai elgtis su ugnimi, vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisrą, o už jų nesilaikymą, nustatytiems gaisrinės saugos reikalavimų pažeidėjams taikomos administracinio poveikio priemonės. Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas arba jų nevykdymas  užtraukia baudą piliečiams nuo septynių iki septyniasdešimt dviejų eurų ir pareigūnams – nuo dvidešimt aštuonių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Kaip tvarkyti pelenus?

„Ecoservice” atstovė D.Skrupskelienė primena, kad pelenus galima šalinti mišrių atliekų konteineriuose tik tuo atveju, jei jie yra atvėsinti ir nekelia pavojaus. Tuo tarpu vietovėse, kur dažnai kyla konteinerių gaisrai, statomi  metaliniai konteineriai pelenams.

„Pelenų nereikėtų semti iš krosnies, kol šie dar smilksta – geriau palaukti, kol atves. Taip pat rekomenduojama naudoti geležinę arba specialiai pelenų surinkimui skirtą talpą, kuri yra sandari ir atspari karščiui. Pelenų atliekos turėtų būti šalinamos ne mažesniu kaip 30 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų ar kitų objektų, siekiant sumažinti gaisrų pavojaus riziką, – patarė L. Valauskienė.

Gyventojai, turintys žemės, pelenus gali panaudoti kaip vertingą kalkinę trąšą dirvožemiui praturtinti, augalų atsparumui didinti. Visgi reikėtų atkreipti dėmesį į pelenų sudėtį, ar juose nėra plastmasės ar kitų kenksmingų žaliavų priemaišų, kurios gali turėti neigiamo poveikio aplinkai.

„Labai svarbu, kad ekologinis sąmoningumas visuomenėje tik didėtų, nes apgalvotas ir efektyvus buityje susidarančių atliekų šalinimas yra svarbus indėlis į daugelio aplinkosaugos problemų sprendimą, kartu atnešantis ir papildomą naudą patiems gyventojams, – akcentavo D. Skrupskelienė.


Marius Čepulis / Asmeninio archyvo nuotr.
22 balandžio, 2024

„Natūraliai pati gamta turėtų tvarkytis ir mums nereikėtų niekada kištis. Bet mes esame sugadinę gamtos pusiausvyrą: esame nusausinę 90 proc. […]

22 balandžio, 2024

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. Nurodoma, kad balandžio 9 dieną […]

22 balandžio, 2024

Prezidentinė Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija šiemet skirta buvusiam Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Algirdui […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Pasaulinės Žemės dienos proga 35 organizacijos kreipėsi į politikus, kviesdamos mintimis ir darbais grįžti prie miškų ekosistemų apsaugos. Nevyriausybininkai […]

21 balandžio, 2024

Keli šimtai moterų sekmadienį apjuosė Švedijos parlamentą milžinišku megztu raudonu šaliu, protestuodamos prieš politinį neveiklumą dėl pasaulinio atšilimo, pranešė vienas […]

20 balandžio, 2024

Šeštadienį Lietuvoje vyko Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kurio metu visoje šalyje pasodinta daugiau kaip 100 girių. „Lietingas lietuviškas oras […]

Mindaugas Survila
17 balandžio, 2024

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

11 balandžio, 2024

Jonavos rajone per gaisrą išdegė apie 10 ha pievų, krūmynų bei maždaug 5 ha miško paklotės, ugnį malšino ugniagesiai ir […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

5 balandžio, 2024

Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas […]

4 balandžio, 2024

Valstybinės miškų tarnybos specialistai, siekdami nustatyti žievėgraužio tipografo skraidymo pradžią, jau kovo 28 dieną išdėstė gaudykles Kauno rajono ir Kazlų […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
3 balandžio, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė bendruomenėms šiais metais išdalins apie 2,8 tūkst. įvairių rūšių krūmų sodinukų, skirtų daugiabučių kiemų želdinimui. „Susidomėjimas šia […]

3 balandžio, 2024

Apie kompleksinį požiūrį į potvynių rizikos valdymą kalbančios Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybės sulaukė Aplinkos ministerijos […]

3 balandžio, 2024

Lietuvos žaliųjų partija į Europos Parlamento (EP) rinkimus kelia tik moterų kandidatūras. Pasak partijos pirmininkės ir sąrašo lyderės Ievos Budraitės, […]

28 kovo, 2024

Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko […]