29 rugpjūčio, 2017

Deimantė Rimkutė: „Žodis – ne žvirblis“, raginimu išskridęs, draudimu sugrįžta

Valstiečių-žaliųjų vado Ramūno Karbauskio susirūpinimą girą vartojančiais vaikais sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga suskubo paneigti iš karto po to, kai pasigirdo kritikos strėlės.

Tik atėję į valdžią, valstiečiai-žalieji ėmėsi reformuoti sritis, kurios kapitalinio remonto nematė per ilgai. Šiaip ne taip susitarę su kolegomis Seime, jie nesugebėjo susitarti su juos išrinkusia visuomene. Tai sąlygojo ne tik gana smarkų populiarumo mažėjimą, bet ir visuomenės skaudulius: R. Karbauskiui pasipiktinus kokia nors Lietuvoje egzistuojančia tendencija, dalis visuomenės tai priima kaip potencialią grėsmę.

Kas norėtų ginčytis?

Visuomenės ir valstybės santykis gali būti dvejopas. Vienu atveju, jis natūralus ir save palaikantis, kitu – formuojamas per prievartą, autoritarinis. Pastarasis lemia radikalius sprendimus ir yra formuojamas hierarchinės priklausomybės, sėja abejingumo ir pasyvumo grūdą. Pirmasis kuria harmoningą ir ilgalaikį ryšį bei skatina nuolatinį augimą.

Šio santykio pavyzdys – demokratinė valstybė, besiremianti liberaliomis institucijomis ir įgyvendinanti pilietinės visuomenės principus. Tokioje valstybėje egzistuoja taisyklės, tačiau piliečių sutarimu, jos gali būti keičiamos ir tobulinamos, čia nesiformuoja elitas ar anti-elitas, nėra patyčių, tik konstruktyvi kritika ir įsitraukimas. Juk niekas nenori gyventi blogiau.

Autoritarinį santykį įprasminanti valstybė – nepajudinama. Ji elgiasi kaip mama, tėtis, mokytoja, viršininkas ir diktatorius viename, pilietį paliekanti srėbti privirtą košę – elgtis taip, kaip reikia. Nes „aš” taip pasakiau.

Nesakau, kad viena valstybė yra geresnė, o kita blogesnė. Bet aiškiai žinau, kurioje jų norėčiau gyventi. Kurią norėčiau kurti ir su kuria norėčiau augti. Bėda ta, kad nesu tikra, ar mano įsivaizdavimas sutampa su valdančiosios daugumos ir ją atstovaujančių politikų.

Toli gražu…

Visai neseniai valdžia pagrūmojo pirštu: jaunuoli, spręsti apie savo sveikatą esi nepajėgus. Amžiaus cenzo alkoholiui įsigyti, vartoti, turėti pakėlimas iki 20 m. nuo kitų metų sausio 1 dienos, jaunųjų rinkėjų ausis pasiekė. Žinutė aiški – jaunu žmogumi valdžia nepasitiki, jį laiko nelygiaverčiu. Nesvarbu net ir tai, kad turi teisę formuoti valstybės kryptį balsuodamas rinkimuose.

Iš tiesų, alkoholio suvartojimas Lietuvoje – jei ir ne pats didžiausias, tai vienas didesnių. Akivaizdu, kad nesaikingas vartojimas kenkia sveikatai, bet valdžios pasirinktas kelias vienodai taikyti draudimus visoms visuomenės grupėms ją skaldo. Žmonės nėra patenkinti lyginumu su alkoholikais, jiems neaktualių priemonių taikymu.

Juk drausti yra lengviausia. Telkimas, švietimas, pagalba kovoje su problemomis kainuoja per daug laiko svarstymams ir konsultacijoms – tam, kas valstybę daro brandžia. O juk ir smėlio laikrodžio smiltys iki kitų rinkimų bėga: už rezultatus reiks atsiskaityti. Todėl alkoholio vartojimo rodiklių sumažėjimas valdantiesiems palankus. Visgi klausimas, ar jis atspindi realią situaciją, kaip per šį laikotarpį keitėsi viena svarbesnių Lietuvos problemų, lieka retorinis.

Ir vėl iš pradžių

Valdžia turi didesnių draudimų užmojų. Nors giros vaikams oficialiai reguliuoti dar nesiruošia, tačiau tai galės daryti netiesiogiai – padidinę jau planuojamą cukraus mokestį. Šį kartą kovos ne su alkoholizmu, o diabetais ir kitais ,,etais”.

Panašu, kad lipama ant to paties grėblio. Cukraus mokesčio padidinimas gali sukelti priešingą efektą: vartotojai gali pereiti prie pigesnių ir mažesnės kokybės produktų. Kol kas nėra jokių faktinių argumentų, kad tai žymiai prisidės prie sveikatingumo didinimo. Panašu, kad siūlomas apmokestinimas tik dar vienas būdas surinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą. 

Žingsnis į priekį – žingsnis atgal

Draudimų politika, kuria abipusį nepasitikėjimą. Valdžia riboja asmeninį gyvenimą ir mažina individualumą. Ji parodo, kad žmogaus sąmoningumu pasitikėti neverta.

Niekas negimė tobulas, tačiau idėja, kad galime to siekti patys – lieka pamiršta. Tereikia riboti, drausti, apmokestinti ir problemos išsispręs savaime. Viskam yra ribos, klausimas, kur jos baigsis?

Deimantė Rimkutė – Vilniaus liberalaus jaunimo organizacijos pirmininkė, Lietuvos liberalaus jaunimo tarybos narė.


9 lapkričio, 2020

Prasidėjusiam 2020–2021 metų vilkų medžioklės sezonui Aplinkos ministerija patvirtino 175 šių žvėrių sumedžiojimo limitą. Tai vėl skelia kibirkštį tarp dviejų […]

8 balandžio, 2019

Šiemet politinis pavasaris prasidėjo netikėta tema – tymai. Liga, kurią europiečiai jau buvo visam laikui sunaikinę, smogė atgal. Gal ir […]

7 balandžio, 2019

Ilgai svarsčiau, ar apskritai apie tai rašyti. Nenoriu niekam kenkti, tačiau šiuo atveju, vargu, ar tylėjimas yra mažiau kenksmingas dalykas. […]

3 balandžio, 2019

„Žmogaus gyvenimas susideda iš septynmečių. Pirmieji trys septynmečiai nulemia žmogaus charakterį, įpročius, pasaulėžiūrą. Pirmame septynmetyje didžiausią įtaką vaikui padaro mama, […]

6 balandžio, 2018

Ką tik šventėme šv. Velykas – Kristaus prisikėlimo šventę. Tai laikas, kai gamta budinasi iš gilaus žiemos miego, o mes, […]

22 vasario, 2018

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu […]

9 vasario, 2018

Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – […]

31 sausio, 2018

Lietuva jau neužilgo griausmingai švęs savo atkurtos valstybės šimtmetį. Jau kuris laikas mūsų šalies žiniasklaida, Vyriausybė bei daugybė organizacijų atstovų […]

30 sausio, 2018

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė vakar pareiškė, jog kova už laisvę nesibaigė dar ir šiandien. Jos nuomone, „valstybės priešai […]

29 sausio, 2018

Sausio 26 d. įvyko sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininko Gintauto Kniukštos ir valdybos narių Remigijaus Lapinsko bei Rimanto Braziulio susitikimas […]

22 sausio, 2018

Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo […]

19 sausio, 2018

Grupė kultūros paveldo išsaugojimu suinteresuotų Lietuvos Respublikos piliečių kreipėsi į LRT tarybą prašydami įvertinti, ar LRT tinkamai atlieka savo misiją, […]

18 sausio, 2018

Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – […]

20 gruodžio, 2017

Brangieji Lietuvos žmonės, mūsų Lietuvos pensininkų susivienijimas (LPS) organizacija įkūrė ETIKOS Universitetą (2017-06-01) tam, kad prie jo veiklos prisijungtų visi […]

19 gruodžio, 2017

Metams einant į pabaigą valdžia praskleidžia širmą, slepiančią pokyčius, laukiančius mūsų 2018-aisiais. Vienas jų – pensijų reforma. Pensijų sistemą reformuoti, […]

8 gruodžio, 2017

Valdžia su biudžetu kartais elgiasi taip, tarsi jis būtų neribotas. Puikus to pavyzdys – netaikli parama, kuri ne tik nėra […]

28 lapkričio, 2017

Politikų kišimasis į įmonių veiklą yra nereikalingas ir žalingas. Atrodo, dėl to sutaria visų ideologijų politikai. Atrodo, šia kryptimi politika […]

23 lapkričio, 2017

Biudžeto priėmimas metai iš metų tampa platforma nejučia padidinti mokesčius. Per pastaruosius 5 metus kartu su biudžetu buvo priimta apie […]

16 lapkričio, 2017

Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu […]

13 lapkričio, 2017

Paveldosaugos stagnacija, vengiant spręsti per dešimtmečius išaugusias problemas, šiuo metu jau yra siejama ir su naujosios kadencijos Seimu bei Vyriausybe, […]