Dėl siūlymo tikrinti ukrainiečių pabėgėlių lietuvių kalbos žinias kritikuojamas A. Valotka: atsistatydinti aš neplanuoju

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka sako besijaučiantis esąs teisus laikydamasis pozicijos, kad po metų turėtų būti pradėtas vykdyti Vyriausybės nutarimas tikrinti ukrainiečių pabėgėlių lietuvių kalbos žinias. Todėl dėl gaunamos kritikos iš inspekcijos viršininko posto, pasak A. Valotkos, atsistatydinti jis neplanuojantis.

„Ne, atsistatydinti aš neplanuoju, nes manau, kad vis dėlto esu teisus. Ir šiaip mes su ministru pasikalbėjome ir (nusprendėme, kad – ELTA) mes galime dirbti“, – savo poziciją LRT televizijos eteryje pirmadienį išsakė A. Valotka.

Į kalbos inspekcijos viršininko išplatintą raštą, kuriuo primenama, jog nuo 2024 metų kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias, kai kurie šalies ir institucijų vadovai sureagavo itin priešiškai. Savo ruožtu kultūros ministerijos, kuriai kalbos inspekcija yra tiesiogiai pavaldi, vadovas Simonas Kairys viešai pareiškė, kad politikos formulavimas nėra kalbos inspekcijos funkcija ir bene tą pačią dieną pasikvietė A. Valotką pokalbiui. Kaip teigė pats S. Kairys – „pasitikrinti, ar vienodai matome situaciją“.

„Mes (su ministru – ELTA) galime dirbti, tiesiog gal reikėtų neskubėti, „ant karštųjų“ sakyti savo nuomonės, galbūt nereikėtų kai kurioms ministrėms tarnybinių dokumentų – yra galų gale kažkokia etika elgesio su tarnybiniais dokumentais – taip kažkaip keistai komentuoti viešoje erdvėje – tai iš tiesų prideda prasimanymų ir visokių tokių dalykų“, – sakė A. Valotka.

Anot inspekcijos viršininko, kalbos inspekcijos sumanymas ir rūpinimasis pabėgėlių lietuvių kalbos mokymusi yra visiškai teisėtas – jis yra pagrįstas ir valstybinės kalbos įstatymu, ir Vyriausybės nutarimu, atkreipė dėmesį A. Valotka.

„Mano pareiga – iš anksto, prieš metus arba net daugiau, perspėti, kad problemos bręsta, galvokime apie jas tiesiog dabar, o ne šluokime viską po kilimėliu“, – sakė inspekcijos viršininkas, pažymėdamas, kad Lietuva ukrainiečių pabėgėliams kol kas yra suteikusi bene pačią didžiausią lingvistinę, kalbinę lengvatą visoje Europoje.

„Ta tvarka kol kas yra įgyvendinama. Kiek ji bus keičiama ar nekeičiama, aišku, čia yra gal Vyriausybės ir parlamento apsisprendimas, bet, aš manau, kad, vis dėlto, mes ir dabar, mano žiniomis, esame suteikę pačią didžiausią šitą lingvistinę, kalbinę lengvatą visoje Europoje. Ir ar tai reikėtų dar pratęsti – klausimas“, – pirmadienį kalbėjo A. Valotka.

Kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcija Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad nuo kitų metų kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.

Šį raštą sukritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, kalbos inspektoriai, užuot dėmesį skyrę policinėms priemonėms, galėtų imtis iniciatyvų, kad padėtų kalbą norintiems išmokti žmonėms.

A. Armonaitė pridūrė, kad Lietuva pirmą kartą per pastaruosius 33 metus tapo imigracijos, o ne emigracijos šalimi ir paragino būti supratingesniais ir empatiškesniais tiems, kas pasirinko ją savo naujais (galbūt laikinais) namais.

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovą sukritikavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, įstaigos vadovo pasisakymai ne laiku ir ne vietoje sukėlė įtampą ir yra nepagarbūs nuo karo pabėgusių žmonių atžvilgiu.

Savo ruožtu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka teigia, kad šiuo metu karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui skiriami ištekliai yra per maži. Todėl, pasak inspekcijos viršininko, ukrainiečiai nespės per Vyriausybės nustatytą 24 mėnesių laikotarpį išmokti lietuvių kalbos reikiamu lygiu. A. Valotka pabrėžia, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas, kad ukrainiečiai galėtų būti visavertiškai integruoti.