Dėl ūkininkams sumažintų išmokų Lazdijų rajono meras kreipėsi į ministrę

Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, susirūpinęs rajono ūkininkais, užsiimančiais viena perspektyviausių žemės ūkio sričių – mėsine gyvulininkyste, kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę dėl sumažintų išmokų atstatymo.

Galvijų skaičius kasmet auga

Mėsinė galvijininkystė – labai perspektyvi žemės ūkio verslo šaka, kuriai vystyti Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje yra tinkamos sąlygos. Mėsinė galvijininkystė respublikoje sparčiau pradėjo plėtotis tik 2011–2014 m. Siekiant paskatinti smulkiuosius ir (ar) pradedančiuosius ūkininkus verstis mėsine gyvulininkyste  ir pašalinti jų patiriamus specifinius sunkumus, didinti gamybos lygį, žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d.  įsakymu „Dėl Susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2015–2020 m. taisyklių patvirtinimo“ buvo nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai, tarp kurių ir išmokų dydžiai už mėsinius galvijus nuo 2015 iki 2020 metų:

Šie išmokų dydžiai bei progresinis jų didėjimas optimistiškai nuteikė mėsinę galvijininkystę jau plėtojančius ūkininkus plėsti bandas ir didinti kokybiškos jautienos gamybą, o jaunuosius ūkininkus steigti ūkius bei imtis šios perspektyvios gyvulininkystės šakos. Pagal ŽŪIKVC statistinius duomenis, nuo 2015-01-01 iki 2016-01-01 mėsinių grynaveislių galvijų bei jų mišrūnų bendras skaičius respublikoje išaugo nuo 140 420 iki 151 908, tuo tarpu Lazdijų rajone nuo 4682 iki 4985 galvijų. „Galvijų skaičiaus augimas rodo, kad žemdirbiai patikėjo vykdoma žemės ūkio politika bei, pajutę tvirtą žemės ūkio ministerijos palaikymą, ryžtingai žengė mėsinės galvijininkystės vystymo kryptimi“, ‒ rašoma mero A. Margelio kreipimesi į žemės ūkio ministrę.

Sumažinti išmokų dydžiai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1162 patvirtino nacionalinę 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programą. Šios programos tikslas – didinti ūkinių gyvūnų skaičių ir plėsti gyvulininkystės produkcijos gamybą, drauge užtikrinti aplinkos apsaugą. Toliau programoje yra įvardinti uždaviniai, vienas kurių – palaikyti ūkinių gyvūnų augintojų pajamas – daugiausia savanoriškosios susietosios paramos ir papildomą nacionalinę paramą skirti gyvulininkystės sektoriui.

Žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 3D-44 „Dėl 2015 metų susietosios paramos išmokų už mėsinį galviją, mėsinę avį, pieninės veislės bulių, pieninę ožką dydžių patvirtinimo“ buvo patvirtinti susietosios paramos išmokų dydžiai. Kaip pastebi meras A. Margelis, išmokos dydis už mėsinį galviją už 2015 metus nustatytas 108,79 Eur. Lyginant su išmokos dydžiu, nustatytu minėtu 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-1009, išmokos dydis buvo sumažintas 69,70 Eur.

Šis išmokos dydžio sumažinimas turės tiesioginį neigiamą poveikį vienos perspektyviausių ūkio šakų vystymui ir plėtrai. Mėsinė gyvulininkystė – tai ūkio šaka, kuri leistų optimaliai išnaudoti ūkininkavimui mažai palankias Lazdijų rajono žemes, įgalintų sukurti naujas darbo vietas, mažinti jaunų bei darbingo amžiaus žmonių emigraciją, išsaugoti kaimus nuo išnykimo. Sumažintas susietosios paramos išmokos dydis už mėsinį galviją taip pat turės tiesioginį neigiamą poveikį ir Lazdijų rajone vykdomam investiciniam mėsinės galvijininkystės populiarinimo projektui „5000 aubrakų Lazdijams“, kurio vykdymui ir plėtrai Lazdijų rajono savivaldybės vadovai yra sulaukę ir pačios žemės ūkio ministrės V. Baltraitienės žodinį pritarimą.

Ministerija gali didinti išmokas

Kreipimesi Lazdijų rajono savivaldybės vadovas pastebi, kad minėtu 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 3D-44  susietosios paramos už daržovių uždarajame grunte auginimą išmoka nuo 419 Eur buvo padidinta iki 527 Eur už vieną arą, taip remiant žieminiuose šiltnamiuose auginamą produkciją, kuri vis tiek nebus konkurencinga šilto klimato kraštuose užaugintai produkcijai, nes jos gavybai reikia didelių energijos sąnaudų. Tuo tarpu mėsinės galvijininkystės produkcija yra absoliučiai konkurencinga, o neretai savo kokybe bei savikaina net ir lenkia kitų Europos Sąjungos bei pasaulio valstybių produkciją.

Remiantis atitinkamais dokumentais, Europos Sąjungos valstybės lėšas, susijusias su susietąja parama, turi teisę perkelti iš vienos savanoriškos susietosios paramos priemonės į kitą.

Kreipimesi ministrės prašoma inicijuoti pakeitimus, susijusius su lėšų perskirstymu tarp susietosios paramos priemonių, ir taip užtikrinti, kad vienai jauniausių bei perspektyviausių Lietuvos Respublikoje gyvulininkystės šakų – mėsinei galvijininkystei – būtų užtikrintos nesumažintos išmokos.