8 lapkričio, 2019

Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui

Pelkės – paslaptingos ir savitos mūsų krašto buveinės. Istorijų metraščiai byloja, kad neįžengiama balų gadynė baugino kryžiuočius ir gelbėjo lietuvius nuo priešo. Tokie mistiniai žodžiai, kaip antai raistas, liūnas, palios, tyruliai, baimę kėlė ir to paties tūlo lietuvio vaikui, turėjusiam kasdien kovoti su vaizduotėje atgimstančiomis pasakų būtybėmis ir monais iš ūkanotų ir migloje paskendusių pelkynų. Šios legendomis apipintos ir slėpinių kupinos vietos net ir šiandien dažnam kelia pagarbą. O kaip kitaip, jei ne mistine pavadinsi vietą, kurioje įžengus pavasarį kvapais apsvaigina spanguolių žiedai, užliūliuoja gailių jūra, tuoktuvių balsais užburia tetervinai, pakeri tviskantys saulašarių deimantai, gąsdina grėsmingu tonu mekenantis perkūno oželis. Čia saugų prieglobstį randa ne tik saugomos retos augalų ir gyvūnų rūšys, bet ir ramybės ieškantis briedis ar malonaus šilumos lopinėlio – gyvavedis driežas, nereta viešnia ir paprastoji angis.

Neįkainojama nauda gamtai ir žmonijai

Pelkės žmonėms dovanoja uogas, vaistažoles, iš jų kasamos durpės leidžia džiaugtis geresniu derliumi, žalesne aplinka, šiltesniu būstu ar net gražesne išvaizda ir geresne savijauta. Pelkės taip pat mažina potvynių grėsmę, reguliuoja vandens nuotėkį, sugerdamos teršalus išvalo pro jas pratekantį vandenį, sugeria ir savyje „užrakina“ šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Čia sukaupti dideli anglies kiekiai saugiai sandėliuojami besiformuojančių durpių pavidalu šimtmečius ar net tūkstantmečius. Ne veltui pelkės vadinamos žemės inkstais ir savo svarba nė kiek nenusileidžia žemės plaučiams –  miškams.

Deja, žmogui kadaise gamtos dovanų nebeužteko ir jis nusprendė pasiimti daugiau. Dėl to per pastarąjį šimtmetį pelkėtų žemių sumažėjo kone dvigubai. Ypač stipriai Lietuvoje pelkės buvo nuniokotos sovietmečiu jas sausinant, beatodairiškai vykdant intensyvią durpių kasybą. Pasikeitusios ar stipriai pažeistos pelkės prarado didžią dalį savo gebėjimų rūpintis mūsų aplinka. Liūdniausia, kad žmogaus godulio poveikis pelkių ekosistemoms yra toks didelis, kad jos pačios atsikurti jau nebepajėgia. Dėl šių priežasčių ir vykstančiai klimato kaitai paskatinus, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, vykdomi pelkių atkūrimo darbai. Jie numatyti ir šiuo metu įgyvendinamame pirmajame Lietuvoje LIFE programos integruotajame projekte NATURALIT.

Žemaičiai pasiryžo atkurti aukštapelkę

Dalis Žemaitijos nacionaliniame parke esančio Užpelkių telmologinio draustinio aukštapelkės buvo nusausinta rankiniu būdu ir iki 1936 metų kastos durpės. Durpių gavyba buvo atnaujinta 1960 – 1972 metais aplink pelkę iškasus gilius vandens nutekėjimo griovius, o ją pačią suskaidžius sausinamaisiais kanalais. Šios veiklos pasekmė – durpių mineralizacija, vasarą išdžiūstantis pelkės paviršius, pakitusi augalų rūšių sudėtis, išnykusios kai kurios aukštapelkėms būdingos rūšys, tačiau vis dar yra išlikusios aukštapelkėms būdingos augalų bendrijos bei didžioji dalis būdingų rūšių. Įvertinę, kad dar yra galimybė atkurti šį unikalų gamtos lopinėlį, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai ėmėsi šios pelkės vandens lygio atkūrimo darbų.

„Užpelkių telmologinis draustinis yra ypatinga vieta Žemaitijos nacionaliniame parke. Visų pirma, tai yra vienintelė vieta parko teritorijoje, kurioje yra galinti atsikurti aukštapelkė. Visos kitos šlapžemės esančios parke yra žemapelkės arba tarpinio tipo pelkės. Ši vieta svarbi ne tik žmonėms, bet ir daugeliui augalų ir gyvūnų, kuriems reikia, kad pelkė gyvuotų. Pelkė namais šiuo metu yra tapusi tokioms Lietuvos raudonosios knygos gyvūnų rūšims kaip skiaurėtasis tritonas, plačioji dusia, dvijuostė nendriadusė, šarvuotoji skėtis. Tikimės, kad atkūrus pelkės hidrologinį režimą šių rūšių pelkėje tik padaugės“ – pasakoja Žemaitijos nacionalinio parko atstovas, atsakingas už Užpelkių pelkės vandens lygio atkūrimo darbus, Paulius Mika.

Pasak jo, nors dalyje pelkės dar gyvuoja aukštapelkėms būdinga augalija, didžioji dalis teritorijos jau yra išdžiūvusi. „Prieš daugiau nei 50 metų žmogus įsiveržęs į šį gamtos kampelį padarė didžiulę žalą gamtai, ir ji pati susitvarkyti nebegeba, todėl mūsų tikslas – jai šiek tiek pagelbėti“. Žemaitijos nacionalinio parko atstovas pasakoja, kad tam, jog pelkė atsistatytų, iškastuose grioviuose bus statomos užtvaros, kurios sulaikys tekantį vandenį ir prilaikys jį pelkėje iki tam tikro lygio. Tikimasi, kad tokiu būdu pelkėje susikaupęs vanduo sudarys palankias sąlygas pelkiniams augalams augti.

„Atrodo, laukia gana paprasti darbai, tačiau norint tai padaryti tinkamai, būtina žinoti kuriose vietose reikia įrengti užtvaras, kad jos prilaikytų norimą vandens lygį ir vanduo nenutekėtų į šalia esančias teritorijas. Be to, įrengus užtvaras siekiamas rezultatas nepasimatys iškart. Pirmieji rezultatai turėtų pradėti ryškėti bent po kelerių metų, tačiau pelkės vandens lygis iki pradinio sugrįš tik po keliasdešimties metų. Stebėti, kaip atsikuria aukštapelkė, galės visi norintys, nes įgyvendinimo metu bus pastatytas visiems prieinamas apžvalgos bokštelis“ – mintimis apie planuojamus darbus Žemaitijoje dalinasi P. Mika. Pasak jo, atsikūrus išskirtinei ekosistemai, tuo pačiu bus mažinamos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Taigi numatomi darbai – ypatingai svarbūs kovojant ir su klimato kaita.

Į pagalbą užsienio kolegų patirtis ir gerai atlikti namų darbai

Pelkės – uždaros ir unikalios ekosistemos, tačiau tuo pačiu ir lengvai pažeidžiamos. Todėl ir jų atkūrimui ruošiamasi ypač kruopščiai. Pirmas žingsnis – gamtotvarkos planas, kurį rengiant ištiriama vietovė, įvertinami jai poveikį turintys veiksniai ir numatomi būklės atkūrimo ar išsaugojimo veiksmai ir laukiamas poveikis. Patvirtinus gamtotvarkos planą seka vandens lygio atkūrimo techninio projekto rengimas. Šiame dokumente, atsižvelgus į pelkės formavimosi ypatumus, tipą, pažeidimo laipsnį, suplanuojami pelkės vandens lygio atkūrimo darbai, jiems naudotinos medžiagos ir darbų eiga . Kartu su pelkės vandens lygio atkūrimu pradedami ir gamtotvarkos plane numatyti pelkių buveinių tvarkymo ir priežiūros darbai – dažniausiai šalinami krūmai ir sumedėjusi augalija. Projekto komanda, siekdama visus šiuos žingsnius atlikti tinkamai, geriausiai pasiteisinusių sprendimų ieško bendradarbiaudama su ilgametę patirtį šioje srityje turinčiais užsienio ir Lietuvos kolegomis.

Šių metų rugsėjo mėnesį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro gamtosaugos ekspertas Nerijus Žitkevičius dalyvavo Interreg bendradarbiavimo per sieną programos Lietuvoje ir Latvijoje įgyvendinimo projekto organizuotoje patirties mainų kelionėje. Jos metu Latvijoje susipažino su Cenu tyrelio pelke bei Kemeri nacionalinio parko pelkėse vykdytų vandens lygio atkūrimo darbų rezultatais, aptarė pasirinktas priemones ir jų pasirinkimo motyvus, apžiūrėjo monitoringui pasirinktus pelkės plotus bei stebėsenai naudojamus įrenginius. Lietuvoje išbandyti vandens lygio atkūrimo sprendiniai buvo apžiūrėti lankantis Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate bei Gražutės regioniniame parke plytinčioje Puščios pelkėje. Palyginus kaimyninių šalių sprendimus, paaiškėjo, kad pelkių išsaugojimo būdai yra panašūs, nors ne visada teisingai įvertinamos pelkių sausėjimo priežastys, dėl ko atkūrimo procesas užtrunka. Visgi vieningai sutarta, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama atkurtų pelkių buveinių būklės stebėsenai.

Modernūs rezultatų stebėjimo metodai

Paprastai gamtotvarkos priemonių veiksmingumo vertinimas dideliuose pelkių plotuose ar atkuriamose aukštapelkėse, kur dėl pakelto vandens lygio ne visas teritorijos vietas vegetacijos laikotarpiu galima pasiekti, reikalauja daug laiko ir žmogiškųjų resursų. Tai ragina ieškoti efektyvesnių priemonių. Todėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro gamtosaugos ekspertai – botanikė Dalytė Matulevičiūtė ir GIS analitikas Giedrius Vaivilavičius – dar šių metų rudenį lankėsi Suomijoje, kur domėjosi įvairiais nuotolinio stebėjimo metodais, suteikiančiais dideles galimybes surinkti duomenis ir įvertinti rezultatus, kai to neįmanoma įgyvendinti atliekant lauko darbus. Daug vertingų žinių šioje srityje suteikė šlapynių išsaugojimu Suomijoje besirūpinantys LIFE programos projekto Hydrology LIFE specialistai.

Žemaitijos nacionalinio parko atstovo teigimu, ši užsienio kolegų geroji praktika perduota NATURALIT projekto komandai neabejotinai pravers tiek rengiant Užpelkių pelkės atkūrimo techninius sprendinius, tiek vėliau juos įgyvendinant ar stebint rezultatus.

„Pirmieji darbai Žemaitijos nacionaliniame parke plytinčioje pelkėje prasidės jau ateinančiais metais. Stengtis tikrai verta. Vis dėlto gyvos, aktyvios pelkės yra žemės inkstai, padedantys mažinti klimato kaitos spartą“ – žemaitiško užsispyrimo nestokoja Paulius Mika. 

 

LIFE integruotasis projektas „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ Nr. LIFE16 IPE/LT/016 (LIFE-IP-PAF-NATURALIT) yra skirtas nacionalinių strateginių tikslų įgyvendinimui saugomų teritorijų bei Natura 2000 tinklo valdymo srityje. Didžiąją dalį jo įgyvendinimui reikalingų lėšų skyrė ES LIFE programa.

NATURALIT projektas yra vienas iš nedaugelio tarp šiuo metu Europoje įgyvendinamų LIFE programos integruotųjų projektų, kurio veiklos apima visas mūsų šalyje išskirtose Natura 2000 teritorijose aptinkamas gamtines buveines. Projekto komandos vykdomų darbų sąraše svarbią vietą užima miškų, pievų, vandens buveinių apsauga. Ne ką mažiau dėmesio skiriama ir ypatingą reikšmę žmogaus gyvenimui turinčioms bei svarbią ekologinę funkciją atliekančioms pelkių ekosistemoms.

 


Kuršių Nerija
29 vasario, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu Gamtos tyrimų centro atliktas Baltijos jūros aplinkos būklės pagal ichtiofaunos rodiklius vertinimas rodo, kad Kuršių marių […]

28 vasario, 2024

Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje, pavyzdžiui, netoli Bornholmo baseino, Gotlando gilumos, Gdansko gilumos, Flensburgo fiordo ir Mažojo Belto buvo […]

27 vasario, 2024

ES įstatymų leidėjai antradienį galutinai pritarė svarbiam įstatymo projektui, kuriuo siekiama apsaugoti šalių bloko gamtą, nepaisydami konservatorių pastangų, kad Europos […]

24 vasario, 2024

Klimatologas Silvestras Dikčius tikina, kad akivaizdžių ir ekstremalių klimato kaitos požymių Lietuvoje nėra daug. Anot specialisto, tai yra priežastis, dėl […]

23 vasario, 2024

Praėjusią savaitę sulaukusi sunerimusios vietos bendruomenės kreipimosi dėl prastėjančios Stelmužės ąžuolo būklės, kurią sukėlė netinkamai įrengtos atramos, Zarasų savivaldybė kreipėsi […]

14 vasario, 2024

Aplinkos ir energetikos ministrai patvirtino Modernizavimo fondo finansavimo nacionalines kryptis 2024-2025 m. Visoms priemonėms finansuoti iš fondo tikimasi gauti 459 […]

14 vasario, 2024

Kovo pradžioje į Lietuvą pradės grįžti gandrai. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai primena, kad jeigu gandrų kaimynystė nepageidaujama, gandralizdžių perkėlimą galima […]

10 vasario, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų, pedagogų ir visuomenės veikėjų nuomonė tvarumo ugdymo mokyklose klausimu nesutampa. Nors ŠMSM tikina, […]

9 vasario, 2024

Aplinkos ministras pasirašė limituotos žvejybos tvarkos aprašo pakeitimus, kuriais Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose panaikintos limituotos žvejybos sąlygos. Šie […]

Baltajam kiškiui skirtas pašto ženklas
8 vasario, 2024

Penktadienį, vasario 9 d. Lietuvos paštas išleidžia Baltajam kiškiui skirtą grafikos dizainerės Giedrės Gabnienės sukurtą pašto ženklą „Lietuvos raudonoji knyga“. […]

8 vasario, 2024

Trečiadienį Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) gavo pranešimą iš AB „Orlen Lietuva“, kad prie Būtingės naftos terminalo plūduro, baigiant tanklaivio krovą, […]

8 vasario, 2024

Netrukus po Prezidento rinkimų, birželio mėnesį turėtų būti priimta 2024–2029 m. ES strateginė darbotvarkė artimiausiems penkeriems metams. Tai vyksta Europos […]

6 vasario, 2024

„Dzūkijos kopynas yra didžiausias savo plotu Lietuvoje. Tai – labai didelis mūsų turtas. Tokių kopynų juosta tęsiasi per visą Europą, […]

1 vasario, 2024

2025 m. Žalioji Europos sostinė Vilnius drąsiai žengia numatyta kryptimi – iki 2030 m. tapti klimatui neutraliu, žaliu ir inovatyviu […]

31 sausio, 2024

Siekiant paskatinti gyventojus dažniau vietoj aplinkai taršaus automobilio rinktis dviratį, Šiaulių savivaldybė užsibrėžė tikslą iki 2030 metų mieste įrengti ir […]

31 sausio, 2024

Vasario 2 d. švenčiama Pasaulinė pelkių diena. Nors nuo seno žmonės pelkėse rinko uogas, grybus ir vaistažoles, pelkės dažnai buvo […]

AFP-ELTA nuotr.
27 sausio, 2024

Kolumbijos sostinė Bogota uždarė apie 40 parkų ir pėsčiųjų takų dėl aplink ją įsisiautėjusių gaisrų, šeštadienį paskelbė mero biuras. Gavus […]

24 sausio, 2024

Grigiškių užtvanka ir ant jos įrengta hidroelektrinė, dėl kurios nugriovimo jau ne vienerius metus kovoja Grigiškių miesto bendruomenė, bus išperkama […]

24 sausio, 2024

Trečiadienį Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje prasidėjo ūkininkų piketas. Antradienį į Vilniaus centrą su savo žemės ūkio technika suvažiavę ūkininkai dar […]

23 sausio, 2024

Ūkininkų traktoriams kursuojant Vilniaus gatvėmis, aplinkosaugos specialistai ir aktyvistai reaguoja į, anot jų, nerimą keliančius žemdirbių reikalavimus ir prastėjančią aplinkos […]