16 lapkričio, 2021
ŠMSM

Demografiniai pokyčiai ir kokybės siekis keičia mokyklų žemėlapį

Mažėjantis šalies gyventojų skaičius lėmė, kad per du dešimtmečius mokyklų sumažėjo daugiau kaip per pusę. Dalyje jų šiuo metu mokosi itin mažai mokinių, į jas sunku pritraukti mokytojus ir kitus specialistus, stinga šiuolaikinių ugdymo priemonių, dėl to sunku užtikrinti ugdymo kokybę.

Mokinių per 20 metų sumažėjo beveik perpus

Lietuvos mokyklose 2000 metais mokėsi daugiau kaip 600 tūkstančių mokinių, veikė daugiau kaip 2300 bendrojo lavinimo mokyklų. 2010 metais mokėsi jau 415 tūkst. mokinių ir veikė 1321 bendrojo ugdymo mokyklos. 2020 metais 324 tūkst. mokinių mokėsi 977 bendrojo ugdymo mokyklose. Vien nuo 2016 iki 2020 metų mokyklų skaičius sumažėjo dar 176-iomis.

Šių mokslo metų pradžioje šalyje mokėsi 327 tūkst. mokinių ir veikė 954 mokyklos. Šiemet mokinių padaugėjo 3 tūkst., tačiau augimas susijęs labiausiai su Vilniaus miesto plėtra ir nežymiu gyventojų skaičiaus augimu maždaug dešimtyje savivaldybių. 

Padaugėjo gimnazijų, atsirado progimnazijos

Mokyklų skaičiaus kaitai įtakos turėjo ir mokyklų tinklo pokyčiai. 1990 metais Lietuvoje veikė beveik 1600 kaimo mokyklų, po 15 metų liko tik 515 mokyklų, vėliau jų dar labiau mažėjo, dauguma virto didesnių mokyklų skyriais. Nuo 2005 iki 2014 metų, įgyvendinant bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, pakito šalies pradinių ir pagrindinių mokyklų skaičius, padaugėjo gimnazijų ir atsirado progimnazijos.

Šiuo metu veikia beveik tūkstantis mokyklų, iš jų 250 mokyklose mokinių skaičius nesiekia šimto, 89-iose mokyklose ir 50-yje pagrindinio ugdymo skyrių mokosi tik 60 ir mažiau mokinių.

Daugelis specialistų sutaria: labai svarbu, kad pradinė mokykla būtų kuo arčiau namų. Tačiau vėlesnėse klasėse, norint užtikrinti vaikams ugdymo kokybę, galimybę naudotis šiuolaikiškomis priemonėmis ir laboratorijomis, įvairiems poreikiams pritaikytą infrastruktūrą ir neformalių veiklų pasirinkimą,   vaikams gali tekti keliauti į didesnę ir geriau aprūpintą mokyklą, kad ir toliau nuo namų. Mažose, menkai aprūpintose mokyklose sunku užtikrinti modernią infrastruktūrą, mokytojams sudaryti pilną darbo krūvį ir patrauklią  darbo vietą.

„Vaikams ir mokytojams geresnės galimybės atsiveria didesnėse mokyklų bendruomenėse, nes čia yra daugiau galimybių mokinių pasirinkimams,  neformaliajam ugdymui, mokytojai dirba didesne etato dalimi.

2018 – 2020 m. apibendrintas valstybinių brandos egzaminų rodiklis bent 1,5 karto buvo geresnis mokyklose, turinčiose 400 ir daugiau mokinių nei mokyklose, kuriose mokosi 100-199 mokiniai.

Šis rodiklis yra tuo aukštesnis, kuo daugiau mokyklos mokinių laiko brandos egzaminą ir geriau juos išlaiko. Tai rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys. Svarbu, kad visi vaikai turėtų vienodas ugdymo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Mažose mokyklose – mažiau galimybių

Ministrė atkreipia dėmesį, kad problema nėra mokyklos dydis savaime, o mokyklos infrastruktūra, pradedant sporto sale ir baigiant informacinių technologijų įranga, taip pat ugdymo priemonės, įvairių specialistų mokykloje skaičius.

Šiuo metu galiojančiose taisyklėse yra nustatyta, kad mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje: 1–10 klasėse – 8 mokiniai klasėje, 11–12 klasėse – 12 mokinių. Šalyje turime daugiau kaip 430 klasių komplektų kuriose mokosi iki 8 mokinių. Lietuvoje turime ir ne vieną atvejį, kuomet savivaldybė mokyklai papildomai skiria savo lėšų mokymui tiek, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje.

„Logiška būtų galvoti, kad mažesnėje mokykloje, kurioje klasėse mokosi mažiau mokinių, kiekvienam mokiniui yra daugiau galimybių skirti individualų dėmesį, tačiau neretai nutinka kitaip.

Trūkstant mokinių, mokyklos būna priverstos mažinti ugdymo plano valandas, kurios turėtų būti panaudotos mokinių individualiems poreikiams užtikrinti, mokytojams dažnai nesusidaro pilnas etatas, mažinamos lėšos vadovėliams pirkti ir mokytojų kvalifikacijai tobulinti, o tai turi tiesioginį ryšį su mokinių ugdymosi rezultatais. Sunku rasti specialistus, kurie galėtų vesti muzikos gamtos mokslų ar meninio ugdymo pamokas, todėl dažnai tai daro kito dalyko mokytojai“, – sako ministrė.  

EBPO: mokyklų dydis ir ugdymo kokybė susiję  

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose Lietuvai nuolat pabrėžiama, kad mokyklų dydis ir pasiekimai susiję. Taip pat teigiama, kad mokyklas pertvarkius taip, kad jose mažiausias mokinių skaičius siektų 200, bendras testų rezultatas pakiltų 9 proc.

EBPO 2020 metų apžvalgoje sakoma, kad mokyklų dydžio ir testų rezultatų sąsaja stipriausia kaimo mokyklose, kur 10 proc. didesnė mokykla lemia 3 procentais geresnius testų rezultatus.

Ryškūs ir regioniniai lėšų, tenkančių vienam besimokančiajam, skirtumai. 2019 m. vienam mažųjų ir žiedinių savivaldybių bei valstybinių mokyklų bendrojo ugdymo mokiniui per metus teko daugiausia lėšų, miestų savivaldybių bendrojo ugdymo mokiniui – mažiausiai. Šiuos skirtumus dažniausiai lemia mokyklos vietovė, mokomoji kalba, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis.

Tačiau jei savivaldybėje mokyklų tinklas nėra sutvarkytas ir veikia mokyklos, turinčios labai mažai mokinių, vienam besimokančiajam tenka skirti didesnę lėšų sumą. Miestų savivaldybių vidurkis yra 2319 eurų vienam mokiniui, mažųjų savivaldybių vidurkis – 3041 euras vienam mokiniui.


17 rugpjūčio, 2022

Skaitmenizacija sparčiai keičia įvairias mūsų gyvenimo sritis. Vis garsiau kalbama ir apie technologijas, kurios atvers neribotas galimybes šiuolaikinei demokratijai bei […]

16 rugpjūčio, 2022

Mus supantis pasaulis keičiasi vis sparčiau. Kiekvieną dieną susiduriame ne tik su technologiniais, bet ir politiniais, socialiniais, moraliniais ar kultūriniais […]

SVAKO studentai 2022
16 rugpjūčio, 2022

Šiaulių valstybinė kolegija džiaugiasi bendrojo priėmimo rezultatais – skelbiama, kad naujuosius studijų metus aukštojoje mokykloje pradės daugiau nei 600 pirmakursių. […]

Jono Petronio nuotr.
10 rugpjūčio, 2022

Ukrainoje prasidėjęs karas neatpažįstamai pakeitė daugelio šios šalies žmonių gyvenimus. Dažnas neteko namų, turėjo atsisakyti įprastų veiklų ar buvo atskirtas […]

5 rugpjūčio, 2022

Nuo karo Ukrainoje pradžios Vytauto Didžiojo universitetas aktyviai įsitraukė į įvairias galimas pagalbos ukrainiečiams veiklas ir iniciatyvas. Universitetas rūpinasi galimybėmis […]

Parodoje „kovotoJOS“ eksponuojama gailestingosios sesers uniforma, R. Šeškaičio nuotr.
3 rugpjūčio, 2022

Šiemet Lietuvą nustebino ne tik matematikos egzamino rezultatai, bet ir istorijos egzamino turinys – kur nenagrinėta nė viena istorinė asmenybė […]

2 rugpjūčio, 2022

Kauno technologijos universitete (KTU) vyksta priėmimo į antrosios pakopos (magistrantūros) studijas trečiasis etapas. Prašymai teikiami tik internetu per KTU priėmimo […]

2 rugpjūčio, 2022

Stresą ir pokyčius vaikai išgyvena sunkiau nei suaugusieji, o tai gali turėti įtakos ne tik slogioms mintims, bet ir polinkiui […]

27 liepos, 2022

Paskelbti 2022 metų Mokyklų edukacinių erdvių konkurso rezultatai. Tarp geriausiai šalyje edukacines erdves kuriančių ir naudojančių mokyklų pateko dvi Panevėžio […]

25 liepos, 2022

Pedagogai kviečiami stiprinti informatikos žinias ir kompetencijas renkantis studijuoti informatikos modulius arba baigti informatikos magistrantūros studijas. Studijos praplės dalykines kompetencijas, […]

Daumantas Simėnas
22 liepos, 2022

Vis garsiau kalbama, kad Lietuvos verslui, norinčiam išlikti konkurencingu, neišvengiamai būtina galvoti apie veiklos efektyvumą. Vienas iš kelių į kokybės […]

20 liepos, 2022

Vasaros atostogas gabiausi šalies moksleiviai keičia į tarptautines mokslo olimpiadas: tarptautinėse geografijos ir chemijos olimpiadose šįmet Lietuvos mokiniai pelnė aukso, […]

19 liepos, 2022

Tarptautinėse gamtos mokslų olimpiadose Lietuvos mokiniai sėkmingai skina apdovanojimus: tarptautinėje biologijos olimpiadoje Lietuvos komanda iškovojo sidabro ir tris bronzos medalius, […]

19 liepos, 2022

Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje šiandien pasveikinti sostinės abiturientai už valstybinius brandos ir tarptautinio bakalaureato egzaminus gavę po du ir daugiau […]

19 liepos, 2022

2022 m. valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai rodo niūrią ateitį aukštajame moksle – egzamino neišlaikė 35,4 proc. abiturientų. Moksleiviai, neišlaikę […]

18 liepos, 2022

Mūsų šalies mokiniai, šiemet baigiantys Briuselio II Europos mokyklą, pasiekė labai gerų rezultatų. Tai šiandien pažymėjo švietimo, mokslo ir sporto […]

15 liepos, 2022

Šiandien, liepos 14 d., Bistrampolio dvare vyko tradiciniai Mero pusryčiai, skirti pagerbti sėkmingiausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusius Panevėžio rajono abiturientus. […]

12 liepos, 2022

Šiandien, liepos 12 d.  Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo […]

12 liepos, 2022

Valstybinio matematikos brandos egzamino uždavinių sudėtingumas buvo įprastas. Uždaviniai buvo parinkti taip, kad minimalius reikalavimus atitinkančių uždavinių buvo pakankamai išlaikyti […]

CPO LT direktorė Neringa Andrijauskienė
12 liepos, 2022

Nors vasaros sezonas dar tik įpusėjo, ugdymo įstaigos jau ruošiasi artėjantiems mokslo metams. Vienas iš didžiausių ugdymo įstaigoms kylančių iššūkių […]