Desovietizacijos komisija apie atšauktą sprendimą šalinti J. Krištaponio paminklą Ukmergėje: tai – LGGRTC kaltė
Regionų administraciniam teismui panaikinus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą Ukmergėje pašalinti paminklą partizanui Juozui Krištaponiui, vadinamosios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas teigia, jog tokia situacija susiklostė būtent dėl centro kaltės.
„Neginčydami teismo sprendimo teisėtumo, reiškiame nusistebėjimą, kad mes, kaip komisija, teisme nebuvome atstovaujami. Nors buvo remiamasi mūsų dokumentais, jie buvo vertinami, apie juos buvo pasisakoma, tačiau visa tai buvo daroma „už akių“. Mums labai sunkiai suprantama, kaip taip galėjo vykti“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
„100 proc. centro (kaltė – ELTA). Komisijos kaltės visai neįžvelgiame, nes ką mums pateikia, tą mes nagrinėjame. Mes nesame valstybės tarnautojai, mes esame ekspertai“, – akcentavo jis.
Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, desovietizacijos komisija parengė rekomendacijas LGGRTC. Jie centro prašo, kad komisijai nagrinėti teikiami dokumentai atitiktų visus administraciniams dokumentams taikomus reikalavimus. Taip pat prašoma, kad LGGRTC tinkamai paruoštų ir argumentuotų teikiamų išvadų projektus.
„Mes neturime nei vieno etatinio darbuotojo, susirenkame tik į posėdžius, viską rengia LGGRTC“, – dėstė V. Karčiauskas.
Pasak komisijos pirmininko, komentuodamas teismo sprendimą LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys teigė, jog tokia situacija susiklostė esą dėl komisijos padarytų klaidų. Savo ruožtu V. Karčiauskas su tokiais teiginiais nesutinka.
„Komisija, mūsų nuomone, nepadarė jokių klaidų nei priimant sprendimus, nei procedūrinių klaidų. Todėl prašome LGGRTC, kad apie tokius teismo sprendimus būtų objektyviai informuojama visuomenė“, – dėstė jis.
V. Karčiauskas taip pat pažymėjo, kad desovietizacijos komisija nesiims pakartotinai svarstyti J. Krištaponio paminklo klausimo, jeigu tokios iniciatyvos neparodys pats LGGRTC.
ELTA primena, kad Regionų administracinis teismas panaikino LGGRTC generalinio direktoriaus sprendimą Ukmergėje panaikinti paminklą partizanui J. Krištaponiui. Teismas draudimų propaguoti totalitarinius režimus komisijos išvadą pripažino neatitinkančia skaidrumo, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia reikalavimų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, balsavime dėl pritarimo komisijos išvadai dalyvavo ir ekspertinę nuomonę teikę nariai, kurie inicijavo klausimo įtraukimą į darbotvarkę. O tai pažeidė viešosios valdysenos pagrindinius principus – skaidrumą, nešališkumą ir galių pasiskirstymą.
LGGRTC sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į faktą, jog pakanka istorinių duomenų pagrįsti J. Krištaponio kolaboravimą, kaip yra nustatyta įstatyme.
Vis dėlto, teismo posėdyje iš centro atstovų buvo prašoma pagrįsti ne vadovavimo kuopai ar okupacinio režimo įsakymų vykdymo faktą, bet teisinius įrodymus dėl J. Krištaponio dalyvavimo nusikaltimuose žmoniškumui, o tokių duomenų – kaip rašoma teismo sprendime – istorikai šiai dienai nėra nustatę, centras jų neturi.
