Desovietizacijos komisija apsisprendė dėl K. Škirpos įamžinimo: ragina susilaikyti nuo atminimo ženklų įrengimo
Po pertraukos posėdžiavusi Desovietizacijos komisija ragina susilaikyti nuo kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo įamžinimo.
„Komisijos narių vieninga nuomone, atsižvelgiant į viešojoje erdvėje esančius prieštaringus vertinimus raginame susilaikyti nuo naujų atminimo ženklų įrengimo tokioms prieštaras keliančioms asmenybėms. Manome, kad tokių įamžinimo ženklų įrengimas tik pagilins esamus nesutarimus visuomenėje, nepadės spręsti klausimo, kels aistras ir bus naudojamas politiniams tikslams ir Lietuvos valstybės diskreditavimui tarptautinėje erdvėje“, – ketvirtadienį pristatydamas išvadą žurnalistams Vilniuje komentavo komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.
„Egzistuojantys dokumentai neleidžia atsakyti į dalies istorikų, visuomenininkų, visuomeninių organizacijų keliamus klausimus ir išsakomus teiginius apie Lietuvos aktyvistų frontą (LAF) ir Kazį Škirpą. Manome, kad ši problema turi būti sprendžiama organizuojant visapusiškus tyrimus ir visuomenės švietimą“, – pridūrė jis.
Pasak jo, tyrimų trūkumas neleidžia vertinti ir daryti išvadų apie K. Škirpos asmenybę.
„Nėra dokumentais įrodyta, kad K. Škirpa yra tiesiogiai susijęs su visais antisemitiniais pareiškimais. Tačiau negalima neigti, kad jis vadovavo LAF, kurio vardu tie pareiškimai buvo pasirašomi. Vieningo atsakymo, kaip visos organizacijos ir žmonės yra susiję su antisemitizmu – nėra. O tai yra didelė bėda Lietuvai“, – sakė komisijos pirmininkas.
Visgi, V. Karčiauskas akcentuoja, kad komisijos išvados tėra rekomendacinio pobūdžio, o galutinius sprendimus priima Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC).
LGGRTC sprendimą priims per 5 darbo dienas
Reaguodamas į pasirodžiusią komisijos išvadą, LGGRTC generalinis direktorius Arūnas Bubnys tikina sprendimą dėl K. Škirpos priimsiantis per 5 darbo dienas.
„Sprendimą priimsiu per 5 darbo dienas nuo komisijos išvados gavimo, nes tikrai yra svarbūs motyvai ir argumentai bei pats svarstymo objektas, ką nagrinėjo komisija, nes atminimo lentos, viešojo objekto, dėl kurio reikia priimti sprendimą, mano žiniomis, nėra“, – Eltai perduotame atsakyme teigė A. Bubnys.
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė tikina, jog sulaukusi LGGRTC sprendimo savivaldybė grįš prie K. Škirpos klausimo.
Komisija dar rugpjūčio pradžioje ketino išspręsti K. Škirpos įamžinimo klausimą, tačiau dėl ginčų su LGGRTC V. Karčiausko vadovaujama komisija darbą buvo sustabdžiusi.
Birželio pabaigoje, 1941 metų Birželio sukilimo minėjimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant Apeliacinio teismo rūmų Vilniuje buvo pakabinta su savivaldybe nesuderinta nevienareikšmiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta.
Po kelių dienų „Grindos“ darbuotojai lentą nukabino, tačiau jiems prireikė policijos pagalbos. Pulkininko atminimo stojus ginti kelioms dešimtims protestuotojų, pareigūnams juos nuo memorialo teko patraukti jėga. Nukabinant lentą, dalis prie teismo rūmų susirinkusių asmenų nepakluso policijos reikalavimams, tad keli asmenys buvo sulaikyti.
Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į policiją dėl pakabintos pulkininko K. Škirpos atminimo lentos. Kartu prašoma atlyginti nuostolius, patirtus nukabinant minėtą lentą.
Rugpjūčio pabaigoje už atminimo lentos pakabinimą be leidimo Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Radžvilas nubaustas 30 eurų bauda.
Anksčiau pateiktose LGGRTC pozicijose dėl K. Škirpos, įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
