Didieji Lietuvos ežerai papildyti šamų jaunikliais: šiemet jų įveista dvigubai daugiau nei pernai
Vykdant 2025 m. Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planą, liepos mėnesį Lietuvos didieji ežerai ir tvenkiniai buvo gausiai papildyti dirbtiniu būdu išveistais ir paaugintais šamų (lot. Silurus glanis) jaunikliais. Šiemet į vandens telkinius išleista 85,29 tūkst. vienetų šamukų – beveik dvigubai daugiau nei pernai.
Toks rezultatas pasiektas dėl sėkmingai įvykdytų šamų dirbtinio veisimo ir paauginimo darbų Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Pietų ir Vakarų regionų žuvivaisos skyriuose – Simne (Alytaus r.) ir Rusnėje (Šilutės r.). Dar gegužę čia buvo paimti ir apvaisinti iš neršti pasiruošusių šamų reproduktorių gauti ikrai, kurie vėliau patalpinti į inkubavimo aparatus. Visą inkubacijos laikotarpį ikrams užtikrintos optimalios sąlygos: nuolat stebėta vystymosi dinamika, matuojama vandens temperatūra ir deguonies kiekis.
Šamai – ekosistemų inžinieriai
Šamas – viena didžiausių Europoje gyvenančių gėlavandenių žuvų rūšių, galinti užaugti iki kelių dešimčių kilogramų svorio. Tai – naktinis plėšrūnas, svarbus natūralaus maisto grandinės balanso palaikymui. Maitindamasis silpnesnėmis, dažnai ligotomis ar per daug išplitusiomis žuvų rūšimis, šamas padeda reguliuoti jų populiacijas, mažina perteklinį spaudimą ekosistemai. Be to, jo buvimas rodo pakankamai geras vandens telkinio ekologines sąlygas – šamai ypač jautrūs aplinkos taršai.
Įžuvinimas šamais atlieka ne tik ekologinę, bet ir ekonominę funkciją – tai vertinga komercinė bei mėgėjiškos žūklės žuvis, kurios gausa prisideda prie žvejų poreikių tenkinimo ir vietinių bendruomenių veiklos.
Šamais papildyti vandens telkiniai visoje Lietuvoje
Simno žuvivaisos skyriuje išveistais ir paaugintais šamukais papildyti šie ežerai ir tvenkiniai: Musios, Širvio ir Riešės ež. (Vilniaus r.), Metelio, Kaviškio, Zapsio ež. (Lazdijų r.), Gėlių, Kiemento ež. (Molėtų r.), Švenčiaus ež. (Kaišiadorių r.), Kampuolio ir Švento ež. (Švenčionių r.), Mūsėjaus ež. (Anykščių r.), Dviragio ež. (Rokiškio r.), Simno, Alovės, Kavalio ir Neveiglo ež. (Alytaus r.), taip pat Kauno hidroelektrinės tvenkinys. Į šiuos telkinius išleista 53,69 tūkst. šamų jauniklių.
Rusnės žuvivaisos skyriuje paauginti šamai buvo išleisti į: Vievio ež., Elektrėnų tvenkinį (Elektrėnų r.), Asalnų ir Šakarvų ež. (Ignalinos r.), Asvejos ež. (Švenčionių r.), Spindžiaus ež. (Trakų r.) bei Ligajų ež. (Zarasų r.). Šiuose vandens telkiniuose įkurdinti 31,6 tūkst. šamų jauniklių.
Milijonai jauniklių – į Lietuvos upes, ežerus ir tvenkinius
Per pirmąjį 2025 m. pusmetį į šalies vandens telkinius jau įžuvinta daugiau nei 17 mln. žuvų jauniklių. Daugiausia įveista plėšriųjų žuvų – lydekų, vėgėlių, sterkų ir ungurių. Taip pat tęsiami reikšmingi darbai atkuriant nykstančias rūšis – upės papildytos aštriašnipiais eršketais, lašišomis, šlakiais bei margaisiais upėtakiais.
Įžuvinimas – būtina gamtos išteklių atkūrimo priemonė
Įžuvinimas – neatsiejama vandens ekosistemų atkūrimo ir žuvų išteklių valdymo dalis, kuri taikoma visose Europos Sąjungos šalyse. Tai ne tik atsakas į žvejų poreikius, bet ir veiksminga priemonė biologinei įvairovei užtikrinti, saugomoms ar nykstančioms rūšims išlaikyti.
Planuojant žuvų ir vėžių įveisimą į valstybinius vandens telkinius, vadovaujamasi mokslininkų parengtomis „Rekomendacijomis dėl žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo valstybiniuose vandens telkiniuose 2021–2025 metams“. Remdamasi jomis, Žemės ūkio ministerija parengia metinius žuvivaisos planus, kuriuos derina su Aplinkos ministerija. Šių planų įgyvendinimą užtikrina Žuvininkystės tarnyba.
