Diskusijoje „Dėl tilto per Nemuną“ dalyvavę ekspertai: perspektyvoje Birštone geriausia būtų statyti transporto tiltą
Kovo 10 d. Birštono savivaldybė, tęsdama pasirengimą tilto per Nemuną projekto įgyvendinimui ir siekdama su bendruomene aptarti ir Birštono miesto gyventojų suformuluotą pėsčiųjų tilto per Nemuną idėją, inicijavo diskusiją „Dėl tilto per Nemuną“. Susitikime savivaldybėje dalyvavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Miškinis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Tiltų skyriaus vedėjas Gediminas Viršilas, Saugomų teritorijų tarnybos Nemuno kilpų regioninio parko direktorė Dalia Križinauskienė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vyr. specialistė Vilija Skėrienė, Tiltų ekspertų centro Techninis direktorius Stasys Maciukevičius, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Tarybos nariai, Birštono savivaldybės administracijos darbuotojai, įstaigų ir organizacijų vadovai ir atstovai, Birštono bendruomenės nariai.
Susitikimo pradžioje Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Mantas Michaliunjo susirinkusiems pristatė atliktus darbus ir pateikė informaciją apie patvirtintus ir paviešintus tilto statyba susijusius dokumentus: priešprojektinių sprendinių analizė ir statybos galimybių studija (2004 m.), Tilto specialusis planas (2007 m.), Kurorto bendrojo plano sprendinių korektūra (2010 m.), Nemuno krantinės detalusis planas (2009 m.), Kurorto centrinės dalies specialusis planas (2013 m.). Visi šie teritorijų planavimo dokumentai buvo paviešinti spaudoje, Savivaldybės tinklalapyje, pristatyti visuomenei viešųjų svarstymų metu, pastabų negauta, sprendiniams pritarta, šie teritorijų planavimo dokumentai suderinti su visomis institucijomis, teikti patikrinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, inspekcija visiems teritorijų planavimo dokumentams išdavusi teikiamas patikros išvadas su rekomendacijomis tvirtinti, visi teritorijų planavimo dokumentai patvirtinti Birštono savivaldybės taryboje.
Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Jovita Tirvienė pristatė, kokie dokumentai, susiję su tilto pastatymu Birštone, yra parengti: 2006 m. gruodžio 20 d. tarybos sprendimu patvirtintame Birštono savivaldybės plėtros iki 2012 m. plane buvo numatyta priemonė „Sujungti Birštono miestą tiltu per Nemuną“. Tilto per Nemuną Birštone techninio projekto parengimas LR Vyriausybės nutarimu Nr. 505 2007 m. gegužės 30 d. buvo įtrauktas į Lietuvos kurortų plėtros įgyvendinimo 2005-2008 m. priemonių sąrašą. Tilto per Nemuną statybą kaip vienu iš aktualiausių įvardino ir patys Birštono savivaldybės gyventojai 2012 m. rengtoje apklausoje, kuria buvo siekiama išsiaiškinti svarbiausius bendruomenei rūpimus klausimus ir spręstinas problemas. Todėl tilto per Nemuną klausimas įtrauktas į Birštono savivaldybės strateginį 2013-2020 m. plėtros planą, patvirtintą 2012 m. spalio 26 d. tarybos sprendimu Nr. TS-172.
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas D. Miškinis teigė, kad prioritetas yra saugumas ir didžioji dalis lėšų pirmiausia skiriama tam, kad užtikrinti saugų eismą Lietuvos keliuose. Be to, finansavimą reikia paskirstyti visoms Lietuvos savivaldybėms ir tokių didelių lėšų, kurių reikia tilto per Birštoną statybai, Kelių direkcija šiuo metu skirti negali, nes kelininkams krizė dar nesibaigė. Tilto per Nemuną statyba galėtų kainuoti apie 15 mln. Eur paprastesnis tiltas ir apie 30 mln. Eur geresnis, gražesnis tiltas. Pasak jo, yra dvi galimybės gauti dalį lėšų tilto per Nemuną statybai: iš kelių priežiūros plėtros finansavimo programos ir ES paramos lėšos. Miškinis pabrėžė, jog tilto per Nemuną statybos projektas yra labai brangus ir klausė auditorijos, ar galima ekonomiškai pagrįsti tilto statybą? Ar eismas yra pakankamai intensyvus, kad šis tiltas būtų būtinas? Pasak D. Miškinio, atsižvelgiant į saugumo prioritetą, pirmiausia reikia diskutuoti ir planuoti statyti pėsčiųjų viaduką virš kelio link Vienkiemio. Jis paminėjo ir kitus projektus, kurie bus įgyvendinti Birštono savivaldybėje: planuojama tęsti asfaltuoti kelio į Puzonis asfaltavimo darbus, šiais metais nutiesti 4,6 kilometrų, rekonstruoti kelią nuo žiedinės sankryžos iki Prienų tilto.
Apie tilto per Nemuną statybą diskusijos metu pasisakė ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Tiltų skyriaus vedėjas G. Viršilas. Pasak jo, įvertinus visas aplinkybes, Birštone statyti pėsčiųjų tilto visiškai neapsimoka. Sulaukęs klausimo apie galimybę statyti medinį tiltą, G. Viršilas atsakė, kad medinio tilto per Nemuną net neįmanoma būtų pastatyti. Be to, pėsčiųjų tiltas labiau dinamiškas, jo vibracijos didesnės ir tilto priežiūra, eksploatacija bus labai brangi. Pasak tiltų statybos inžinieriaus, eksperto, Tiltų skyriaus vedėjo G. Viršilo, geresnė yra transporto tilto idėja, o pasiūlymų įrengti pėsčiųjų tiltą per Nemuną, reikėtų atsisakyti. G. Viršilas klausė, o kas bus atsakingas po 10 metų, kai žmonės norės važiuoti į kitą Nemuno pusę?!
Diskusijoje dalyvavusi Nemuno kilpų regioninio parko direktorė D. Križinauskienė teigė, jog nereikėtų pamiršti, kad 84 proc. Birštono yra regioninio parko teritorijoje. Jau yra patvirtinta Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schema, kurios patvirtinimo procedūros truko tris metus. Ją rengiant buvo laukiama gyventojų pasiūlymų, tačiau idėjų dėl tilto per Nemuną statybos, jo vietos, nebuvo sulaukta. Senoji transporto tilto vieta suderinta ir numatyta tiek Regioninio parko schemoje, tiek Bendrajame miesto plane.
Diskusijoje dalyvavę Birštono bendruomenės nariai teiravosi, ar yra ir ar bus galimybės statyti sanatorijas, SPA centrus kitoje Nemuno pusėje? Ar numatyta plėtra? Birštono savivaldybės merė N. Dirginčienė teigė, jog plėtra yra svarbi ir gyventojų, ir verslo atžvilgiu. Dėl kito Nemuno kranto plėtros ir perspektyvų bus rengiama galimybių studija. Taip pat merė teigė, jog transporto tilto per Nemuną statybai bus ieškoma lėšų iš Vyriausybės rezervo, bus siekiama tiltą įtraukti į valstybinės reikšmės objektų sąrašą.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vyr. specialistė V. Skėrienė teigė, jog svarbiau, kad nebūtų kultūros paveldo ir naujų urbanistinių elementų (statinių) konflikto. Pasak jos, kitoje Nemuno pusėje rekreacija galėtų toliau vystytis ir turi būti galimybės patekti į kitą krantą. Ji pritaria kelto per Nemuną, lynų kelio idėjoms, kurios puikiai atspindi ir kultūros paveldo, ir aplinkosaugos idėjas.
Diskusijos pabaigoje visi susitikime dalyvavę ekspertai pritarė minčiai, jog norint ateityje turėti transporto tiltą per Nemuną, pėsčiųjų tilto idėjos reikėtų atsisakyti. Žinoma, tilto statybai reikia labai didelių investicijų ir bent kol kas yra sudėtinga gauti visas reikalingas lėšas tilto statybai. Birštono savivaldybės merė N. Dirginčienė teigė, nuo gegužės mėnesio per Nemuną bus galima persikelti keltu, kuris gyventojus perkels nemokamai, o svečiams reikės susimokėti Tarybos patvirtintą kainą. Pasak merės, toliau bus tęsiami pradėti darbai, bus rengiamas tilto per Nemuną projektas, stengiamasi ieškoti galimų finansavimo šaltinių.
