27 rugpjūčio, 2021

Draudimas – unikalus žmonijos išradimas: kaip gimė idėja apsisaugoti nuo rizikų?

unsplash.com nuotr.

Šiandien net ir patekęs į smulkų eismo įvykį ar radęs kaimynų užlietą butą dažnas gyventojas pernelyg nesisieloja. To priežastis labai paprasta – šiuolaikinėse visuomenėse yra įprasta, o kai kuriais atvejais netgi privaloma, savo turtą, sveikatą, gyvybę ar civilinę atsakomybę apdrausti ir tokiu būdu apsisaugoti nuo su tam tikromis rizikomis susijusių finansinių nuostolių. Tačiau, ar kada susimąstėte, kam pirmiausiai kilo draudimo idėja? Kaip ji paplito ir galiausiai – ar galima apdrausti absoliučiai viską?

Draudimo ištakos siekia senovės civilizacijas

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Darius Bivainis pasakoja, kad draudimo ištakos ir pagrindiniai jo principai siekia dar ankstyvąsias Babilono, Kinijos ir Indijos civilizacijas, kuomet išmokta nuo didelių nuostolių apsidrausti sumažinant riziką. Pavyzdžiui, transportuodami krovinius upėmis, ankstyvieji pirkliai juos paskirstydavo per keletą skirtingų laivų ar keltų. Tokiu būdu, net jei vienam ar keliems laivams kelionės būtų nepavykę įveikti, bent dalį krovinio vis vien būtų pavykę išsaugoti. Ir priešingai – visą krovinį sukrovus į vieną laivą, nelaimės atveju būtų prarasta viskas.

„Nors gali atrodyti, kad su šiuolaikiniu draudimu tai neturi nieko bendro, tačiau vien pats rizikos suvokimas ir siekis ją minimizuoti tapo prielaida sudėtingesnėms draudimo rūšims atsirasti. Tikromis šiuolaikinio draudimo pirmtakėmis galima laikyti senovės graikų jūrininkų pradėtas naudoti specifines paskolas – laivo ar krovinio savininkas iš trečiosios šalies pasiskolindavo tam tikrą sumą pinigų ir ją grąžindavo su palūkanomis tuo atveju, jei laivas sėkmingai pasiekdavo savo tikslą. Jei laivas nepasiekdavo tikslo, laivo savininkas pinigus pasilikdavo. Tokiu būdu paskola kartu būdavo ir būdas apdrausti laivą ar krovinį“ – pasakoja D. Bivainis.

Drausti būstą paskatino pragaištingas gaisras

Tokios laivų draudimo paskolos greitai paplito visose jūrinėse valstybėse, tačiau ilgainiui pereita prie efektyvesnės draudimo formos. Pirmieji nuo paskolų atsieti draudimo kontraktai, kuomet praradus laivą ar krovinį jo savininko patirti nuostoliai buvo atlyginami iš bendro draudimo schemos dalyvių finansuojamo fondo, pradėti pasirašinėti Genujos pirklių XIV a. Pirma žinoma tokio draudimo sutartis datuojama 1347 metais. Tokios sutartys davė pradžią draudimo kaip atskiros finansų srities vystymuisi.

Visgi šiuolaikinio specializuoto juridinių subjektų teikiamų draudimo paslaugų gimtine turbūt reikėtų laikyti Didžiąją Britaniją. Čia draudimo sritis itin sparčiai pradėjo vystytis po 1666 metais Jungtinės Karalystės sostinę nusiaubusio Didžiojo Londono gaisro. Jo metu buvo sunaikinta daugiau kaip 13 tūkst. gyvenamųjų namų, 87 bažnyčios ir daugelis visuomeninių pastatų.

Šis įvykis paskatino ieškoti būdų apdrausti ne tik laivybos krovinius, bet ir paprastų gyventojų turtą. Taip 1681 metais Londone buvo įkurtas Namų draudimo biuras – pirmoji būsto draudimo paslaugas siūlanti bendrovė. Lygiagrečiai vystėsi ir kitos draudimo šakos, pavyzdžiui, verslo sandorių draudimas ir esamų draudimo kontraktų perdraudimas.

Nuo sandorių kavinėje iki trilijonų vertės industrijos

XVII a. Londonui tapus vienu svarbiausių laivybos ir prekybos centrų, mieste toliau augo ir krovinių draudimo paslaugų poreikis. Itin svarbia draudimo sandorių sudarymo ir perdraudimo vieta tuo metu buvo Edwardo Loydo Londono centre atidaryta kavinė, kuri tapo savotišku ankstyvosios draudimo industrijos centru. Ilgainiui neformalūs susitikimai kavinėje lėmė vienos svarbiausių draudimo rinkų pasaulyje „Lloyd‘s of London“ įkūrimą.

XVIII a. pradžioje Londone pradėtos pasirašinėti ir gyvybės draudimo sutartys, nors pirmas žinomas gyvybės draudimo sandoris yra datuojamas dar 1583 metais. Juo brito William‘o Gibbons‘o gyvybė buvo apdrausta 383 svarų sterlingų suma. Pirmoji gyvybės draudimo bendrovė 1706 metais įkurta taip pat Londone.

Šiandien draudimo sektorius nuo savo ištakų yra gerokai patobulėjęs ir finansų pasaulyje vaidina itin svarbų vaidmenį. 2020 metais pasaulinės draudimo rinkos vertė siekė 4,94 trilijonus eurų. Vien Europoje, organizacijos „Insurance Europe“ duomenimis, kiekvieną dieną yra išmokama apie 2,7 mlrd. eurų draudimo išmokų. Draudimo paslaugų spektras ir prieinamumas nuo XVII a. taip pat gerokai prasiplėtė. Apsidrausti nuo tam tikros rizikos šiandien neretai galima vos keliais telefono ekrano spustelėjimais.

Draudžiasi ir nuo ateivių pagrobimo, ir nuo kitų sėkmės

Be to, draudžiamas ne tik turtas, gyvybė ar civilinė atsakomybė – draudimo objektu šiandien tampa net ir patys netikėčiausi objektai, o draudžiamasi nuo pačių įvairiausių rizikų.

„Teoriškai apsidrausti galima nuo bet kokios rizikos, o išskirtinių atvejų būta ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, esame apdraudę jauno miško medelius, 5 tonas smėlio, pėsčiųjų takus su inžineriniais tinklais, Kalėdų eglutę nuo vėjo ir net mūsų šalies atstovus „Eurovizijoje“ nuo nepatekimo į finalą. Taip pat esame sulaukę užklausų dėl saulės energetikos įmonės apdraudimo nuo nepakankamo saulės kiekio. Iš norimų apdrausti objektų išsiskyrė lygintuvų kolekcija, namas iš molio, senovinis originalus LDK žemėlapis, pypkė, alkoholinių gėrimų ir ginklų kolekcijos, senoviniai baldai, dantys ir šimtametė liepa“, – pasakoja D. Bivainis.

Visgi dar įdomesnių ir netikėtų draudimo pavyzdžių galima aptikti pasaulyje. Pavyzdžiui, devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje JAV pradėtas siūlyti draudimas nuo ateivių pagrobimo. Esama ir draudimo, kuris padengia moralinę bei materialią žalą dėl iš vestuvių pabėgusios nuotakos ar jaunikio. Be to, kartais draudžiamasi ne tik nuo nelaimių, bet ir nuo neįtikėtinos sėkmės – tiesa, ne savo, o kitų. Pavyzdžiui, krepšinio varžybų metu žiūrovams neretai siūloma atrakcija – pamėginti vienu bandymu pataikyti į krepšį iš vidurio aikštės ir taip laimėti didelį piniginį prizą ar automobilį. Tokio žaidimo organizatoriai neretai apsidraudžia nuo dalyvių sėkmės.

Be abejo, atskiras įdomybių pasaulis – kūno dalių draudimas. Sportininkai, modeliai, kino ir muzikos žvaigždės užsienyje neretai šimtais tūkstančių ar net milijonais eurų draudžia savo kojas, rankas, nosis, liežuvius ar ūsus. Manoma, kad ši tendencija prasidėjo trečiajame XX a. dešimtmetyje, kai nebyliojo kino žvaigždė Ben Turpin 25 tūkst. dolerių suma apsidraudė nuo galimybės, kad jo išskirtinės akys taps normalios.

Polisų dydžiams ribų nėra

Vienas įspūdingiausių draudimo polisų šioje srityje – 30 mln. dolerių apdrausta amerikiečių aktorės Julia Roberts šypsena. Šešiaženklėmis sumomis įvertinti ir legendinės septyniasdešimtųjų roko grupės „Kiss“ bosisto Gene Simmons liežuvis ar australų kriketo žaidėjo Merv Hughhes ūsai. Tačiau net ir šie skaičiai neprilygsta brangiausiu istorijoje laikomam gyvybės draudimo polisui, kurio vertė – daugiau kaip 202 mln. eurų. Tokiai sumai savo gyvybę 2014 metais apdraudė vienas Silicio slėnio milijardierius, kurio tapatybė neatskleidžiama.

Nemažiau įspūdingų sumų galima aptikti ir tarp realiai išmokėtų įvairių sričių draudimo kompensacijų. Pavyzdžiui, didžiausia išmoka už automobiliui padarytą žalą laikoma daugiau nei milijono eurų kompensacija britų aktoriui Rowanui Atkinsonui. Itin retas „Pono Byno“ aktoriaus automobilis „McLaren F1“ buvo apgadintas, kai vairuotojas jo nesuvaldė slidžiame kelyje. O „Tate“ muziejui buvo išmokėta didžiausia draudimo kompensacija už pavogtus meno kūrinius. Už 3 prarastus anglų tapytojo J.M.W. Turner ir vokiečių tapytojo C. D. Friedrich paveikslus muziejui 1994 metais buvo išmokėta daugiau nei 30 mln. eurų kompensacija. Įdomu tai, kad muziejus vėliau paveikslus atgavo nupirkęs juos iš vagių už maždaug 270 tūkst. eurų.

Kalbant apie draudimo išmokų rekordus verta paminėti ir tokius įvykius kaip 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristinės atakos ar pietrytinių JAV valstijų nuniokojimas užklupus uraganui Katrina. Dėl pastarojo įvykio draudimo bendrovės sulaukė daugiau nei 1,7 mln. kompensacijų paraiškų ir iš viso atlygino 35 mlrd. eurų nuostolių. Dėl teroristinių atakų Niujorke įmonių ir gyventojų patirtai žalai atlyginti buvo išmokėta apie 34 mlrd. eurų kompensacijų. Tai yra vienos didžiausių išmokų draudimo istorijoje.

Draudimas per žmonijos istoriją keitė savo formą ir tobulėjo, o šiandien tapo nepakeičiama apsaugos nuo įvairių rizikų priemone, leidžiančia didelių nuostolių išvengti tiek paprastiems gyventojams, tiek įmonėms ar tam tikras savo kūno dalis itin branginančioms žvaigždėms. Be draudimo paslaugų gyventume gerokai mažiau stabiliame ir rizikingesniame pasaulyje.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


21 spalio, 2021

Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių. Tvariosios fotonikos technologijos, kitaip tariant, techninis šviesos, fotonų panaudojimas, atlieka itin svarbų […]

20 spalio, 2021

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE:1. LABAI SVARBU! CEJSA – ASOCIACIJA KOMPLEKSINĖ ERGOTEISINĖ PARAMA2. VARŠUVOS IR BRIUSELIO KONFLIKTAS SKALDO EUROPĄ!3. DIDYSIS MINISTRĖS AGNĖS […]

20 spalio, 2021

Atsakydami į šiandien žiniasklaidai išplatintą pranešimą apie grupės europarlamentarų kreipimąsi į Europos Komisiją dėl Kinijos gamintojų mobiliųjų telefonų saugumo, „Huawei […]

Olga Strelkova / asmeninio archyvo nuotr.
19 spalio, 2021

Nuo pradedančiojo darbuotojo iki vadovo: pirmųjų „Evolution“ metų Lietuvoje pamokos 2020-ųjų antrojoje pusėje Kaune savo studiją atidariusi kompanija „Evolution“ sėkmingai […]

19 spalio, 2021

Lietuvos ūkininkų produkcija vartotojus galės pasiekti paprasčiau ir greičiau – Žemės ūkio ministerija skirs daugiau kaip 6 mln. eurų norintiems […]

18 spalio, 2021

Socialiai remtiniems gyventojams ir gyvūnų globėjams augintinių ženklinimas per kišenę nekirs – Žemės ūkio ministerija parengė tvarką, pagal kurią asmenų, […]

16 spalio, 2021

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos (Herkaus Manto g. 25, Klaipėda) galerijoje 13L spalio 20 d., trečiadienį, 19 val., pristatomas […]

15 spalio, 2021

Įrengiant dūmtraukius svarbu pagalvoti apie kokybišką patalpų ventiliavimą, kuomet užtikrinamas švarus ir gaivus patalpų oras. Specialūs kaminai iš blokelių gali […]

15 spalio, 2021

Medžių šakoms vis labiau plinkant, o termometro stulpeliui nukrentant iki vis žemesnių padalų, turėtų sukrusti ir vairuotojai – artėja vasarinių […]

EP narys Bronis Ropė
15 spalio, 2021

Gyventojai ir verslas tapo tų savivaldybių įkaitais, kurios pasidavė dujų lobistams ir nevykdė perėjimo prie vietinių atsinaujinančių energijos išteklių. Kiekvienais […]

14 spalio, 2021

Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023-2027 metais finansuoti bus skirti daugiau negu 4 milijardai eurų, o 1 iš 4 eurų, o […]

Asta Malinauskaitė- Ludanavičė
14 spalio, 2021

Asta Malinauskaitė-Ludanavičė, anglų kalbos mokytoja bei trijų vaikų mama, prieš dvejus metus nusprendė išbandyti kosmetikos konsultantės veiklą ir jau net […]

13 spalio, 2021

Spalio 12 dieną Kaune lankytojams atidaryta žymiausių impresionistų kūrybą pristatanti paroda „Pasaulio dailės lobynai: nuo Monė iki van Gogo“. Tai […]

13 spalio, 2021

Akmens masės plautuvė, orientuota į ilgaamžiškumą, yra puikus bet kurios virtuvės priedas. Reguliarus valymas būtinas norint išlaikyti akmens masės virtuvinės […]

12 spalio, 2021

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. 75 metų ir vyresniems žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19 dviem vakcinos […]

12 spalio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį visuomenei pristatė savo globojamą iniciatyvą „Lietuvos galia“. Jos tikslas – aktyvinti visuomenės įsitraukimą į valstybės […]

12 spalio, 2021

Atliekų rūšiavimas, netaršus transportas, nykstančių rūšių apsauga – tai tik keletas pavyzdžių, kaip vis daugiau mūsų gyvenimo sričių tampa draugiškos […]

11 spalio, 2021

UAB „Veistas“ vykdanti visų Telšių regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų tvarkymą jaučia pilietinę pareigą informuoti Telšių regiono gyventojus apie šiuo […]

9 spalio, 2021

Spalio 8 dieną (penktadienį) Lietuvos asociacija „Gyvastis“ aštuntąjį kartą inicijavo žvakučių uždegimą organų donorams atminti. Prie šios iniciatyvos prisijungė 17 […]

Liveta Adomaitytė
9 spalio, 2021

Praėjusią savaitę, jau antrus metus iš eilės, Lietuvoje vyko tarptautinė technologinio raštingumo ugdymo programa „Seeds for the Future“, suteikianti galimybę […]