Dronų šou neišstūmė fejerverkų iš Europos festivalių scenos
Technologijų pažanga renginių industrijoje dažnai sukelia diskusijas apie tai, kas išliks, o kas turės pasitraukti į praeitį. Dar visai neseniai, kai bepiločių orlaivių (dronų) technologijos tapo labiau prieinamos, atrodė, kad tradicinių fejerverkų pramonė trauksis tol, kol visai išnyks ir yra pasmerkta. Skandinavijos ir kitų Šiaurės šalių savivaldybės ėmė riboti pirotechnikos licencijų išdavimą, o dronų pasirodymai buvo pristatomi kaip daugkartinė, ekologiška, tyli ir saugi alternatyva, visiškai eliminuojanti gaisro riziką. Tačiau pažvelgus į didžiausius Europos festivalius, matome visai kitokį vaizdą – technologijos ne pakeitė viena kitą, bet susijungė į įspūdingą hibridinę patirtį.
Vienas ryškiausių pavyzdžių, įrodančių tradicinės pirotechnikos ir modernių technologijų sinergiją, yra Vengrijos sostinėje Budapešte vykstanti Šv. Stepono dienos šventė, minima rugpjūčio 20 dieną. Tai valstybinės svarbos renginys, kurio mastas atima žadą. Pasiruošimas šiai šventei reikalauja didžiulių logistinių pastangų: net septynios baržos ir 65 pontonai yra išrikiuojami įspūdingoje 4,5 kilometro atkarpoje palei Dunojaus upę.
Per maždaug pusvalandį trunkantį šou į dangų paleidžiama apie 45 tūkstančiai pirotechninių efektų, o bendras šio grandiozinio renginio biudžetas siekia apie 38 milijonus eurų. Tačiau šiuolaikinis šou jau neapsiriboja vien paraku. Naujausiuose pasirodymuose virš upės pakyla net 1 300 dronų pulkas, kuris danguje piešia Vengrijos istorinius simbolius – karūnas, kryžius, mitologinį Turul paukštį bei Arpadų dinastijos juostas. Nors dronų kuriamos vizualizacijos prideda pasirodymui akcentus ir modernumą, renginio organizatoriai bei žurnalistai pastebi esminį dalyką – pagrindiniu emociniu akcentu vis tiek lieka tradiciniai fejerverkai. Žiūrovus keri fizinė garso banga, vibracija ir vandenyje atsispindinčios šviesos. Tai įrodo, kad dronai nepakeitė fejerverkų, o juos tiesiog papildė.
Skirtingos technologijos tarnauja skirtingiems tikslams. Fejerverkų stebėjimas nėra vien vizualus procesas. Žmogus patiria visą spektrą pojūčių: jis mato ryškią šviesą, užuodžia specifinį dūmų kvapą, jaučia žemės drebėjimą primenančią garso bangą ir fizinę vibraciją. Tokios apimties trimačių erdvinių figūrų bei fizinio sprogimo pojūčio dronuose esančios LED technologijos, bent jau kol kas, negali atkartoti.
Štai kodėl gilios tradicijos niekur nedingsta. Kanuose (Prancūzija) vykstantis prestižinis pirotechnikos meno festivalis, rengiamas dar nuo 1967 metų, toliau sutraukia minias žmonių, o pasirodymus atidžiai vertina tiek tarptautinė teisėjų komisija, tiek publika. Panaši situacija matoma ir kituose Europos miestuose: Bordo mieste prie Garonos upės ar tarptautiniuose Maltos renginiuose fejerverkai išlieka nepakeičiami. Nors oficialiose ataskaitose jau keliami klausimai dėl anglies dvideginio pėdsako, ieškoma kompromisų, o ne visiško draudimo.
Dronų šou, nepaisant savo patrauklumo, turi ir praktinių apribojimų. Visų pirma – tai griežta aviacijos kontrolė. Norint į dangų pakelti, pavyzdžiui, 550 dronų, būtina gauti specialų civilinės aviacijos direkcijos leidimą. Be to, kokybiškas dronų pasirodymas anaiptol nėra pigi alternatyva, tačiau tuo pačiu ir nėra vienkartinė – po pasirodymo dronai nuleidžiami, supakuojami ir ruošiami naujam pasirodymui. Prancūzijos rinkos duomenimis, vos trumpa, reprezentatyvi tokio šou dalis prasideda nuo 10 tūkstančių eurų. Atsižvelgdami į tai, organizatoriai randa aukso viduriuką – hibridinius pasirodymus. Sujungus abi technologijas, galima sutaupyti (mažinant brangiausių fejerverkų kiekį) ir išgauti maksimalų efektą.
Galiausiai, nors diskusijos dėl smulkiųjų dalelių emisijos ir aplinkosaugos vis dar aktyviai verda tokiuose Europos didmiesčiuose kaip Berlynas ar Diuseldorfas (pavyzdžiui, didžiulėje „Rheinkirmes“ šventėje), technologijų evoliucija rodo, kad renginių pramonė nebeprivalo rinktis vieno kraštutinumo. Dronai ir fejerverkai gali būti naudojami kartu ir iš „konkurentų“ tapo lygiaverčiais partneriais. Ateities festivaliai vis dažniau naudos bepiločius orlaivius vizualiniam tikslumui bei detalių istorijų pasakojimui danguje, o tradicinę pirotechniką pasiliks galingam, emociniam pasirodymo finalui. Toks hibridinis modelis užtikrina, kad modernios inovacijos harmoningai derėtų su žiūrovų taip mėgstamomis ir ilgametėmis tradicijomis.
