24 sausio, 2022
Šiluvos piligrimų centras

Duris atvėtė religinio meno kūrinių galerija Šiluvoje

Šiais metais Šiluvos piligrimų centras savo veiklą pradeda su nauja erdve – nedidele religinės estetikos meno kūrinių galerija, kurioje eksponuojami išskirtinio dėmesio nusipelnę meno kūriniai. Šie meno darbai įkūnija Šiluvos šventovės ir šiuolaikinio meno dialogą. Tad nuo sausio mėnesio atvykus į Šiluvą, piligrimų centre galima įsigyti šiuolaikinių Lietuvos menininkų darbų. Jų įvairovė varijuoja nuo grafikos iki tapybos, nuo skulptūros iki instaliacijos. Pastebėtina, jog eksponuojamų bei parduodamų kūrinių autoriai prisilietė prie Šiluvos šventovės sakralios erdvės, dalyvaujant parodose, bienalėje ar kituose renginiuose.

Šiluvos šventovėje, meno kūrybos dėka, siekiama atrasti ryšį tarp sakralios vietos ir šiuolaikinio žmogaus. Svarbu, jog menininkai prisideda prie šventovės kūrybinio proceso patys tapdami Šiluvos bendruomenės dalimi. Todėl į šventovę atvykstantys piligrimai galės išsinešti dalelę Šiluvos dvasios į savo namus, ofisus ar kitas erdves. Tokiu būdu piligrimai grįžęs į savo kasdienę aplinką, meno kūrinio dėka, kontempliatyviai prisilies prie šventovės savo įprastoje aplinkoje. Šiluvos piligrimų centras – prieangis į šventovę,  dialogo erdvė, kurioje galime atrasti save ir asmeninį santykį su vieta bei prisidėti prie jos kūrimo.

Norinčius įsigyti meno kūrinius, profesionali menotyrininkė Rūta Giniūnaitė pakvies sužinoti apie autorių ir šiuolaikinio meno lauką, o taip pat būsite palydėti religinėje meno kūrinio patirtyje. Esamam ar būsimam meno kolekcionieriui, meno mylėtojui, piligrimų centre dirbančios menotyrininkės padės pajausti dvasios ir meno kūrinio sąsajas, suprasti, kaip vienas ar kitas kūrinys galėtų tapti namų ar darbo erdvės dalimi, apsispręsti ar būtent jūs esate šio kūrinio pirkėjas.

Šiuo metu piligrimų centre galimi įsigyti šiuos kūrinius: Romualdo Balinsko tapybos darbą ,,Šiluvos klėtelės angelai“ (2021, aliejus, drobė, 60×80.), Rūtos Onos Čigriejūtės, grafikos triptiką ,,Aštuntoji psalmė I, II, III“ (2021, akvarelė, pieštukai, 20×20) ir Židrijos Janušaitės tapybos kūrinį ,,Prisilietimas“ (2018, aliejus, drobė, 160×120).

Romualdas Balinskas gimė 1959 10 22, Šiauliuose. 1982 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1984 m. kaip tapytojas dalyvauja grupinėse ir personalinėse parodose. Nuo 1986 m. gyvena ir dirba Vilniuje. Nuo 1990 m. priklauso Lietuvos dailininkų asociacijai. 2002 m. yra laisvai samdomas spaudos dailininkas. Sukūrė 600 knygų viršelius ir kitus grafinius darbus spaudai. Dirbo su „Gimtojo žodžio”, ,,Versus Aureus” ir ,,Katalikų pasaulio leidiniai“ leidyklomis.

2021 m. R. Balinskas dalyvavo Šiluvos tarptautinėje šiuolaikinio meno bienalėje. Menininkas jau daugiau nei 40 metų tapo įvairiomis temomis, sukaupęs ne mažą patirtį religinės tematikos žanre. Todėl jo patirtis simboliškai pralaužė ledus į šiuolaikinio meno ir religijos pasaulių susitikimą bienalėje, ją atverdamas autorine paroda „Pašvęsta kolekcija“. Kūrėjas atskleidė, kaip šiuolaikinė tapyba ir religinė patirtis geba organiškai sąveikauti drobėje . O liepos mėnesį įsikūręs ypatingoje Šiluvos vietoje – klėtelėje priešais Apsireiškimo koplyčią, savo laikinose dirbtuvėse sukūrė ne vieną tapybos meno kūrinį. Vienas jų – „Šv. Barbora“ tapo Šiluvos piligrimų centro muziejinės ekspozicijos dalimi. Menininkas ypatingai prisilietė prie Šiluvos šventovės, joje ieškojęs įkvėpimo ir sukūręs vietos aplinkos detalių įkvėptus paveikslus.

Kūrėjas ieškojo tikrovės siužetų, kurie paliekami mūsų kasdienio žvilgsnio pakraščiuose: klausyklos bazilikoje, klėtelėje ant palangės esančių senų liturginių reikmenų fragmentuose, nešiojamame procesijų altorėlyje. Menininką įkvepia tai, kas subtiliai ir apčiuopiamai pažymi ribą tarp dviejų pasaulių: palangės daiktai, šventojo skulptūra altorėlyje, klausykla. Visgi, jis nevaizduoja ribos, tačiau padeda ją pajusti, tapydamas tai, kas šalia, tai, kas esti vos per vieną žingsnį. R. Balinsko drobės nepalieka abejingų stebėtojų. Menininko kūrybinės išraiškos jautrumas, daugiasluoksniškumas, priverčia žiūrovą nuskaidrinti savo žvilgsnį vaizduojamo objekto atžvilgiu. Paveiki religinio atvaizdo patirtis, perteikta tirštame, tačiau pilno lengvumo kelių sluoksnių potėpyje, įkvepia žiūrovą sielos skaidrumui, tarsi priverčia atsiverti vidiniam pasauliui, kuriame atsiskleidžia kiekvieno žmogaus tyrumas ir akistata su tuo, kas yra tobulas skaidrumas.

Rūta Ona Čigriejūtė mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje, vėliau Vilniaus dailės institute studijavo grafikos specialybę. Autorės kūrybinė veikla apima įvairias meninės raiškos formas ir sritis: pašto ženklai, proginių monetų ir medalių projektų kūrimas, šventinė scenografija, restauracijos darbai prie Vinco Grybo altorių Sintautuose, knygų iliustracija, laisvos kūrybos darbai. Mėgstamos priemonės – pieštukas, akvarelė, pastelė.

R. O. Čigriejūtė 2021 m. pažadino Šiluvos šventovės esminius įvykius – tai procesijas ir eisenas į Šiluvą Lietuvos nelaisvės metu į atlaidus, užfiksuotus Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikose. Šiais metais ,,Magnificat“ leidykla išleido Grasildos Reinys parašytą ir R. O. Čigriejūtės iliustruotą knygą jaunimui „Adelė Dirsytė“. Pirmą kartą iliustracijų paroda įvyko Šiluvos piligrimų centre, rugpjūčio paskutinį mėnesio šeštadienį, kurį nuo pat pirmųjų eisenų į Šiluvą sovietmečiu, tikintieji skyrė maldai už Lietuvos laisvę. O Šilinių metu, rugsėjo 8 d., Šiluvos šventovės apsuptyje, buvo galima panirti į atvertos ,,Adelė Dirsytė“ knygos gyvybingumą. Joje menininkė vaizdine kalba atskleidė mokytojos, ateitininkės, tremtinės, pasaulyje žinomos Sibiro kalinių maldaknygės ,,Marija Gelbėk mus“, užrašytos ant beržo tošies gabalėlių, autorės Adelės Dirsytės gyvenimą, jos stiprybę ir išskirtinumą. Jautrios, švelnios, spalvotu pieštuku ant popieriaus pieštos iliustracijos mena trapios gyvenimo istorijos vidinį pasaulį, kuris liudija meilę Laisvei. ,,Iliustracija yra tarsi visiškai kitas gyvenimas, kuriam žodžiai tampa nereikalingi. Kitaip tariant, nors iliustracijos knygoje sudaro duetą su knygos tekstu, tačiau iliustruotojo melodija yra kita.“ -, sako autorė straipsnyje ,,Knygos apie Adele Dirsyte kūrėjos: mūsų laikais ypač reikia herojų“. 

Menininkė jautriai išgyvena žmogaus trapumą ir subtiliai apčiuopia pamaldumą, perteikdama jį lengvu, tačiau kupinu užtikrintumo pieštuko brūkšniu. Ji it ant lyno išlaviruoja tarp žmogiškos dramos ir tikėjimo lengvumo. R. O. Čigriejūtė puikiai įsigilina į tekstų autorius, gyvenimą, kuriame jie buvo sukurti, brandžiai kuria vaizdinį užrašyto teksto pasakojimą. Todėl jos triptikas ,,Aštuntoji psalmė I, II, III“ atskleidžia žmogaus ir kūrybos santykį aprašytą Biblijoje. Kūrėja poetiškai pavaizduoja kaip žmogus paskęstą gamtoje, bet tuo pat metu išlaiko santykį su kitu asmeniu. Kūrinyje žmogus reflektuoja gamtą ir sąmoningai ieško jos santykio su savimi. Autorė pasakoja tekstą vaizdu taip, kaip jis parašytas, ne tik nieko neatimdama iš žodžio, bet tik dar labiau jį sustiprindama vaizdine meno forma.

Židrija Janušaitė – XXI a. šiuolaikinio meno Lietuvos kūrėja, dirbanti įvairiomis technikomis – nuo tapybos ir grafikos iki videomeno, fotografijos bei performanso. Jos kūryboje meditatyviomis formomis atsiskleidžia žmogaus būsenos, kuriose išgyvenama perėjimo būsena, vedanti link susitikimo su savimi. Menininkės abstrakti tapyba, kaip ir Šiluvos piligrimų centre eksponuojamas kūrinys ,,Prisilietimas“, atveria šviesos, spalvos, formos ir erdvės pokyčius. Ž. Janušaitės kūriniai ypač tinka didelėms erdvėms, nes sąveikaudami su vieta, atskleidžia supančios aplinkos reikšmę mūsų vidiniams išgyvenimas. Kūriniai pasižymi dideliu masteliu, tačiau jie nėra tik sudaiktintos dėmės, atvirkščiai, jų netikėtose platybėse atsiveria žmogui būdingas konkretumas, kurį savyje randame stebėdami gamtos reiškinius, tuo metu kai jų kūrybinis potencialas pažadina mumyse nuostabą keliantį atsinaujinimą. Šios plačios kūrinių erdvės atveria siauras vidines žmogaus duris. Tuo metu įvyksta virsmas, kuris yra pirmas žingsnis link savęs ir santykio su Dievu. Tai – paslaptis, už kurios slypi Gyvenimas.

2021 m. Ž. Janušaitės performansas ,,Poema druskai“, įvyko svarbiausioje Šiluvos vietoje – Šiluvos sakralioje aikštėje, kurioje šilinių atlaidų metu į Šv. Mišias susirenka dešimtys tūkstančių maldininkų. ,,Poema druskai“ – tarsi gyvas meno ritualas įsikomponavo apskritimo forma ant aikštės grindinio tarp Šiluvos Lurdo ir Šv. Jono Pauliaus II skulptūros.

Ž. Janušaitės darbai reikalauja laike išsitęsusios kontempliacijos ir buvimo kartu su kūriniu. Giorgio Bonaccorso knygoje ,,Il Rito e l‘Altro“ rašo: ,,Ritualas yra kaip įėjimas į bažnyčią. Įėjimas nėra durys, kurios atsiveria į paslaptį, bet atvaizdas, kuris leidžia į mus įeiti paslapčiai. […] Ritualas yra gili sandūra tarp jutimų, kurie suvokia pasaulį ir pasaulio pojūčio“. Visgi, nederėtų absoliutinti, nes Ž. Janušaitė apsiribojo žmogaus ėjimu link Dievo. Tačiau būtent šis performatyvumas sumišęs su vizualumu, kelia tyloje reikšmių ir pojūčių sužadinimą, kurie priverčia sustoti kiekvieno stebintįjį.


18 kovo, 2024

Šiandien Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatų apdovanojimo ceremonija. Renginio metu pagerbta 16-a šalies […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]

13 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Paryžiuje. Antradienio vakarą šalies vadovas kartu su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu bei […]

13 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia vizitą Paryžiuje. Trečiadienį Lietuvos vadovas dalyvavo vieno žymiausių kubizmo atstovų skulptūroje, litvako Žako Lipšico […]

Luko Balandžio nuotr.
12 kovo, 2024

Šiemet jau 34 kartą džiaugiamės laisve ir atkurta savo šalies nepriklausomybe. Džiaugiamės ir nauja, labai viltinga karta, gimusia, užaugusia, subrendusia […]

12 kovo, 2024

Kauno miesto savivaldybės įsteigtos Kultūros premijos šiemet atiteks penkiems kūrėjams – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistui Martynui Beinariui, poetui Edmundui […]

12 kovo, 2024

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas. Premijomis […]

11 kovo, 2024

Ukraina sumokėjo siaubingą kainą už savo pirmąjį „Oskarą“, bet ši pergalė yra svarbi, nes teisybė triumfavo. Tai pabrėžė Ukrainos pirmoji […]

8 kovo, 2024

Penktadienį Vyriausybės rūmuose pagerbti kultūros ir meno premijų laureatai. Šiais metais Vyriausybės kultūros ir meno premijos skirtos pedagogei, dailėtyrininkei Aleksandrai […]

8 kovo, 2024

Vienas iš Lietuvos  nepriklausomybės atkūrimui  skirtų renginių – knygos  sutiktuvės Ignalinos viešojoje  bibliotekoje ir susitikimas su autoriumi. Istorikas, karybos tyrinėtojas […]

Manto Iljinovo nuotr.
8 kovo, 2024

Pavasarėjančią 2024 m. kovo 5 d. popietę į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką rinkosi garbingi svečiai, bibliotekos bičiuliai bei meno […]

7 kovo, 2024

Jau daugiau nei penkmetį Tauragėje organizuojamas „Menų Festas“ siekia užtikrinti, kad nemokama kokybiška kultūra pasiektų kiekvieną, o ypač – jaunimą. […]

7 kovo, 2024

„Neradau bibliotekoje norimos knygos, tai užsisakiau ją iš kito miesto. Pristatys į knygomatą“. Dar prieš keliolika metų toks sakinys būtų […]

7 kovo, 2024

Kovo 6 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje atidaryta antroji vieno eksponato parodų ciklo paroda „Subtili […]

7 kovo, 2024

Šiandien vis dažniau atsisukame į tikrus, vertingus, labai savitus mūsų kultūros dalykus. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
7 kovo, 2024

Antradienio vakarą Rašytojų klube tekstologei, vertėjai, tautosakininkei Lilijai Kudirkienei įteikta Lietuvių PEN centro ir Kultūros ministerijos premija už 2023 metais […]

Rimas Tuminas, L. Lavastes nuotr.
6 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda reiškia užuojautą dėl teatro režisieriaus Rimo Tumino mirties. „Rimas Tuminas buvo išskirtinė asmenybė, formavusi Lietuvos […]

5 kovo, 2024

Klaipėdos rajoną pasiekė ilgai laukta Lietuvos nacionalinio kultūros centro žinia – Veiviržėnų Šv. Marijos Magdalenos atlaidai įtraukti į Lietuvos nematerialaus […]

5 kovo, 2024

Klaipėdos m. savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinyje (Molo g. 60) paskutinę žiemos dieną – vasario 29-ąją – startavo […]

Lietuvos heraldikos tradicija / Organizatorių nuotr.
4 kovo, 2024

Gausiu būriu šį pavasarį į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą suskrido bendruomenių puoselėjamos tradicijos ir jas išsaugančios veiklos. Šiemet sąvadą […]