E. Einoris: koreguojant kitų metų biudžeto projektą svarbu didinti paskatas žmonėms dirbti
Su kitų metų valstybės biudžetu priimami sprendimai turėtų skatinti žmones aktyviai įsitraukti į darbo rinką. Visgi socialines išmokas kitąmet siūloma labai sparčiai, net 26 proc. Turint galvoje tai, kad prognozuojama 2,5 proc. metinė infliacija, išmokų augimas ją viršytų 10 kartų.
Sparčiai augs ir nedarbo socialinio draudimo išmokos – 11,1 proc. Taip pat pirmą kartą nuo 2021 m. siūloma nedidinti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) – jis įšaldomas 2024 m. lygyje. Tai reiškia, kad minimalią mėnesinę mėnesio algą (MMA) gaunančio asmens efektyvusis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas didės nuo 3,8 proc. 2024 m. iki 5,6 proc. 2025 m.
Vertinant biudžeto išlaidų struktūrą ir lyginant ją su ankstesniais metais, akivaizdu, kad socialinė apsauga yra pagrindinis prioritetas, kuriam finansavimą kitų metų biudžeto projektu žadama didinti. Kiti du Finansų ministerijos numatyti prioritetai: šalies ir visuomenės saugumas bei investicijos į tvarią ir pažangią Lietuvos ateitį, lieka paraštėje.
Per tris metus socialinei apsaugai finansavimą siūloma padidinti 1,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP); kitais metais – nuo 16,1 proc., iki 16,8 proc. 2026 m. ir iki 17,5 proc. BVP 2027 m. Tuo tarpu išlaidų gynybai proporcija nedidės, jas ketinama išlaikyti stabiliame 3 proc. BVP lygyje, o išlaidas investicijoms kasmet mažinti, ypač 2027 m., pasibaigus „Naujos kartos Lietuva“ fondo finansavimui.
Ketvirtadaliu didinamos socialinės išmokos ir didėjanti mokestinė našta mažiausias pajamas gaunantiems asmenims gali paskatinti žmones iškristi iš darbo rinkos. Dėl to svarbu lėčiau indeksuoti socialines išmokas, o atsilaisvinusias lėšas nukreipti prioritetinėms sritims – tam, dėl ko visi sutariame – gynybai ir saugumui.
Lietuvos situacija yra ypatinga. Eurostat duomenimis, jau dabar mūsų šalis yra vienintelė šalis ES, kurioje įsidarbinus ir praradus įvairias išmokas realios asmens pajamos į rankas gali ne paaugti, bet sumažėti. Tai skatina žmones iškristi iš darbo rinkos, mažina valstybės mokestines pajamas ir didina išlaidas įvairioms pašalpoms. Siekiant išlaikyti paskatas dirbti, svarbu didinti NPD, kad mokestinė našta mažiausiai uždirbantiems nedidėtų. Tai galima padaryti perskirstant socialinių išmokų didinimui numatytas lėšas. Tokia parama būtų ir taiklesnė, nes vaiko pinigai skiriami neatsižvelgiant į žmogaus pajamas, o dėl didesnio NPD didžiausią naudą patirtų uždirbantys mažiausias pajamas.
