E. Macronas paleido parlamentą ir paskelbė naujus rinkimus birželio 30 dieną

Po pralaimėjimo kraštutiniams dešiniesiems per Europos Parlamento rinkimus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macron paleido šalies parlamentą ir paskelbė pirmalaikius rinkimus birželio 30 dieną.

E. Macronas pareiškė, kad Europos Parlamento rinkimų baigtis „nėra geras rezultatas partijoms, kurios gina Europą“.

Pirmasis Nacionalinės Asamblėjos, parlamento žemųjų rūmų, rinkimų ratas vyks birželio 30 d., o antrasis – liepos 7 d., kreipdamasis į tautą paskelbė E. Macronas.

Prezidentas pabrėžė, kad Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos, įskaitant geriausiai per Europos Parlamento rinkimus pasirodžiusį Nacionalinį susivienijimą (RN), sugebėjo gauti beveik 40 proc. balsų.

„Kraštutinių dešiniųjų partijos (…) progresuoja visur žemyne, – sakė E. Macronas. – Su tokia padėtimi negaliu taikstytis“. Jis apkaltino kraštutinius dešiniuosius, kad jie atstovauja Prancūzijos „skurdinimui“ ir „žeminimui“.

„Taigi šiai dienai pasibaigus negaliu elgtis taip, lyg nieko nebūtų nutikę, – pridūrė E. Macronas. – Nusprendžiau leisti jums pasirinkti (…) Todėl šįvakar paleisiu Nacionalinę Asamblėją. Tai rimtas ir sunkus sprendimas, bet tai pasitikėjimo veiksmas. Pasitikėjimo jumis, brangūs tautiečiai, ir prancūzų gebėjimu pasirinkti geriausiai sau ir ateities kartoms“.

„Pasirengę ateiti į valdžią“

Remiantis kelių apklausų prognozėmis, RN sąrašas, vadovaujamas 28 metų Jordano Bardellos, surinko 32,3–33 proc. balsų, o už E. Macrono aljansą, vadovaujamą jo Atgimimo partijos, balsavo 14,8–15,2 proc. rinkėjų. E. Macronas ketvirtadienį perspėjo, kad po šių rinkimų dėl didelio kraštutinių dešiniųjų atstovavimo Europos Parlamente Europos Sąjungai iškils pavojus.

J. Bardella šalininkams sakė, kad prancūzai „pareiškė trokštantys permainų“. Jis pirmasis paragino E. Macroną sušaukti pirmalaikius parlamento rinkimus. „Prancūzija paskelbė savo verdiktą ir jis neatšaukiamas“, – sakė J. Bardella.

Rinkimų rezultatai taip pat žymi kritišką akimirką, kai visų akys nukryps į 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimus. Per juos E. Macronas nebegalės varžytis, o M. Le Pen mano turėsianti geriausią galimybę laimėti Eliziejaus rūmus.

„Esame pasirengę ateiti į valdžią, jei prancūzai mumis pasitikės“, – pareiškė M. Le Pen.

Parlamentas paleidžiamas pirmą kartą nuo 1997 m., kai tuometinis dešiniojo sparno prezidentas Jacques’as Chiracas sušaukė pirmalaikius parlamento rinkimus, per juos daugumą laimėjo kairieji. Dėl to jis buvo priverstas penkerius metus „sugyventi“. Šis terminas Prancūzijoje vartojamas, kai prezidentas ir ministras pirmininkas yra iš priešingų politinių jėgų.

Prezidento patarėjas, prašęs neskelbti jo pavardės, sakė, kad E. Macrono stovykla į rinkimus eina „laimėti“, ir pridūrė, jog E. Macrono stovyklai būdinga rizikuoti, jis sakė, kad „rizika įrašyta į jos DNR“.

RN vadovės pavaduotojas Louis Aliot sakė transliuotojui BFMTV, kad RN sieks laimėti daugumą parlamente ir išrinkti J. Bardellą ministru pirmininku.