ECB žada imtis per pandemiją prispausdintų pinigų kiekio mažinimo
Prastėjant Europos ekonomikos raidos perspektyvoms didžiausią riziką kelia tai, kad minimalų infliacijos prislopimą Europos centrinio banko (ECB) atstovai jau dabar imtų laikyti savo galutine pergale prieš kainų augimą.
Nepaisant to, kad pačių monetarinės politikos formuotojų sudaromos infliacijos prognozės ateinantiems trims metams ir toliau viršija 2 proc. tikslą, ketvirtadienį ECB Valdančioji taryba sulėtino bazinių palūkanų normų didinimo tempą. Šį kartą jos pakeltos 50 bazinių punktų, kai prieš tai du posėdžius iš eilės buvo didinamos po 75 bazinius punktus.
Atnaujintose prognozėse numatoma, kad ateinančiais metais vidutinė metinė infliacija sieks 6,3 proc., 2024 m. išsilaikys ties 3,4 proc. lygiu, o dar už metų turėtų sudaryti 2,3 proc. Augančios kainos rinkoje įprastai turėtų pasiųsti žinią gamintojams, kad jų sukuriamos produkcijos paklausa išaugusi, o tai reiškia gamybos apimčių didinimo poreikį. Tačiau vykdant veiklą nuolatinės infliacijos aplinkoje, nebėra įmanoma įvertinti tikruosius vartotojų poreikius.
Nors bazinės palūkanų normos didinamos jau ketvirtame posėdyje iš eilės, reali palūkanų norma vis dar yra neigiama. Ji apskaičiuojama, kaip skirtumas tarp nominalios palūkanų normos ir infliacijos lygio. Centrinio banko sprendimų veikiama tarpbankinė palūkanų norma Euribor šiuo metu siekia 2,5 proc. Tuo metu infliacija euro zonoje vis dar laikosi ties 10 proc. Tokiu atveju reali palūkanų norma yra minus 7,5 proc. Todėl, nepaisant išaugusios skolinimosi kainos, idėja pasiimti paskolą ir skirti lėšas būsto įsigijimui ar vartojimui, ekonomine prasme gali atrodyti kur kas patrauklesnė nei taupymas.
Tačiau šį kartą daug svarbesnis ne su bazinėmis palūkanomis susijęs ECB Valdančiosios tarybos sprendimas. Nutarta mažinti centrinio banko balansą. Nuo ateinančių metų kovo mėnesio eurosistemoje žadama nebereinvestuoti visos sumos, gautos iš banko supirktų ir laikomų vertybinių popierių. Numatoma, kad šiuo metu apie 5 trln. eurų sudarantis obligacijų portfelis bus mažinamas apie 15 mlrd. eurų per mėnesį.
Tai reiškia, kad nors ir lėtais tempais, pagaliau bus bandoma bent iš dalies „susiurbti“ ir į rinką nebegrąžinti per pandemiją rekordiškai prispausdintų pinigų. O būtent tai, kad vos per keletą metų pinigų kiekis euro zonoje išaugo ketvirtadaliu, yra esminė infliacijos priežastis. Rekordinis prekių kainų augimas tik išryškino tikrąją pigių pinigų kainą.
