18 spalio, 2022

EFNIL konferencija: migracija skatina keisti kalbos politiką Europos šalyse ir adaptuoti ją prie nūdienos realijų

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, LKI direktorė Albina Auksoriūtė, Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas / Viktorijos Chornos nuotr.

Vilniuje spalio 13 d. pasibaigė 19-oji tarptautinė Europos nacionalinių kalbų institucijų federacijos (EFNIL) mokslinė konferencija „Kalba ir migracija“, kurioje lingvistai iš 28 Europos šalių diskutavo apie tai, kaip spręsti su žmonių migracija susijusias kalbinės integracijos problemas.

Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas Paulius Saudargas. Pasak jo, daugiakultūriškumas ir daugiakalbystė, migracija ir kalbų mokymas yra svarbios ir aktualios temos, todėl jis neabejojantis, kad profesionalus lingvistų, kalbų politikos ekspertų žvilgsnis taps palengvinimu brėžiant dabarties ir ateities kalbos politikos kryptis.

Apibendrindama Lietuvos sostinėje surengtą metinę konferenciją EFNIL prezidentė, buvusi ilgametė Danų kalbos tarybos vadovė Sabine Kirchmeier akcentavo, kad dar prieš metus Lietuvos partneriai (Lietuvių kalbos institutas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija), pradėję planuoti konferenciją, užčiuopė labai aktualią temą, nors tada dar niekas neįsivaizdavo, kad dešimtys milijonų nuo karo bėgančių Ukrainos gyventojų bus priversti prašytis prieglobsčio Europos valstybėse. Taigi, su šia realybe daugiau ar mažiau susiduria beveik visos šalys.

Dalindamiesi patirtimi Federacijos partneriai padarė išvadą, kad tarp šalių yra daug panašumų, bet dar daugiau skirtumų. Juos lemia šalių dydis, susiklosčiusios kalbinės tradicijos. Vienaip kalbinės integracijos klausimus sprendžia Jungtinė Karalystė, kitaip – Liuksemburgas ar Šveicarija, kur istoriškai vyrauja kelios valstybinės kalbos. Konferencijos dalyviai pritarė, kad mokant atvykėlius vietos kalbos, kuri būtina dėl dalyvavimo viešajame gyvenime, labai svarbu išsaugoti jų etninę tapatybę.

Lietuvių kalbos instituto direktorė Albina Auksoriūtė pažymėjo, kad nors diskusijos yra ilgas procesas, tačiau tik jis užtikrina geriausius rezultatus, todėl jeigu kompleksiškai nesirūpinsime tuo dabar, susidursime su dideliais ir sunkiai valdomais iššūkiais ateityje. Ji taip pat teigė, kad kiekviena karo pabėgėlius ar kitus migrantus priimančioji šalis susiduria ne tik su suaugusiųjų, bet ir vaikų integracija, kalbos mokymu ir kitomis problemomis.

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Europos kalbų specialistai diskutavo apie visai Europai ir Lietuvai aktualiausius kalbos ir migracijos klausimus istoriniame kontekste. Šiemet Lietuva mini valstybinės kalbos šimtmetį ir sueina šimtas metų, kai 1922 m. spalio 25 d. buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 6 straipsnyje sakoma, kad valstybės kalba yra lietuvių kalba.

Tai ypač svarbu tampa šiuo metu vykstančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste, kai Rusijos kalbocido politika okupuotose Ukrainos teritorijose tampa būdu sugriauti konstitucinę santvarką. Ukrainos valstybinės kalbos apsaugos komisaras Tarasas Kreminas savo pranešime pateikė Rusijos vykdomos kalbos naikinimo politikos pavyzdžių, tokių kaip Rusijos pozicija, kad valstybinė ukrainiečių kalba riboja rusakalbių teises, ir teigė, kad kalba gali tapti žudančiu ginklu ir būti ginklu, kuris gali padėti apsiginti.

EFNIL konferenciją Vilniuje organizavo tarptautinės organizacijos Lietuvoje partneriai Lietuvių kalbos institutas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Organizaciniam komitetui vadovavo Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė Anželika Gaidienė. Kitais metais EFNIL konferencija vyks Slovėnijoje, Liublianos mieste. Jos pagrindinė tema bus „Žmonių ir žmonėms: internetiniai žodynai, kalbų portalai ir kalbos vartotojų vaidmuo“.

EFNIL – tai Europos Sąjungos ir kelių kitų Europos šalių svarbiausias kalbos politiką formuojančias ir kalbą tiriančias institucijas vienijanti organizacija, įkurta 2003 m. spalio 14 d. Stokholme. Pagrindinis jos tikslas – palaikyti Europos kalbinę įvairovę kaip žemyno kultūrinių ir socialinių skirtybių pagrindą. Kasmet konferencijoje iškeliama vis kita kalbų politikos aktualija – terminologijos padėtis ir ateitis, vertimo ir vertėjų rengimo problemos, nacionalinių mokslo kalbų padėtis ir perspektyvos, žodynų problemos ir kt. Lietuvai atstovaujančios institucijos VLKK ir LKI narystę EFNIL pradėjo 2004 m.

19-ąją EFNIL konferenciją „Kalba ir migracija“ iš dalies rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija.


R. Dačkaus nuotr.
2 vasario, 2023

Siekiant spartinti ES investicijų pradžią Lietuvos regionuose, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo kurti savivaldybėms skirtą vietos plėtros finansinį instrumentą, kuris […]

1 vasario, 2023

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Alytaus miesto, Jonavos, Kėdainių, Šiaulių, Šilutės ir Tauragės rajonų savivaldybių komunalinių atliekų […]

31 sausio, 2023

Utenos regiono plėtros taryba pirmoji iš 10 šalyje veikiančių tarybų patvirtino 2022–2030 m. Utenos regiono plėtros planą, kuris sudaro prielaidas […]

27 sausio, 2023

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siekia, kad kalba ne skaldytų, bet jungtų visuomenę. Todėl stengiasi išklausyti visas visuomenės grupes ir […]

R. Dačkaus nuotr.
23 sausio, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Varšuvoje kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda dalyvavo 1863–1864 m. sukilimo, dar vadinamo Sausio […]

23 sausio, 2023

2023 m. švietimo pagalbai teikti mokyklose ir savivaldybių pedagoginėse psichologinėse tarnybose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skiria 136 mln. Eur. […]

19 sausio, 2023

Artimiausiais metais ketinama mažinti finansavimą kelių priežiūrai ir plėtrai, o tai, pasak šalies savivaldybių, mokesčių mokėtojams ir šalies biudžetui galiausiai […]

Habil. dr. Katarzyna Molek-Kozakowska
13 sausio, 2023

Populizmą galima tirti dviem būdais. Vienas iš jų remiasi politikos mokslų perspektyva, nagrinėjant, kaip kai kuriems politikams ir partijoms pavyksta […]

R. Dačkaus nuotr.
29 gruodžio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas, kurios nuo kitų metų leis savivaldai lanksčiau […]

M. K. Čiurlionis
22 gruodžio, 2022

Seimas, siekdamas pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Baroko literatūros reikšmę Lietuvoje ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys […]

20 gruodžio, 2022

Vidaus reikalų ministerijoje įvykusiame Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdyje aptarti šalies regionų ir visos valstybės plėtrai aktualūs klausimai, susiję su […]

14 gruodžio, 2022

Šiandien Panevėžio rajone lankėsi Telšių rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Kęstučio Gusarovo. Kolegų iš Žemaitijos vizito tikslas – pasidalyti dalyvaujamojo […]

6 gruodžio, 2022

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo iniciatyva atliko Seimo narių grupės siūlomų Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo bei Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektų […]

2 gruodžio, 2022

Kultūros ministras Simonas Kairys ir aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė šiandien pasirašė susitarimą su savivaldybių vadovais dėl meno ir dizaino viešosiose […]

25 lapkričio, 2022

Vidaus reikalų ministerija nutraukia dvišalį bendradarbiavimo susitarimą su Baltarusijos Vidaus reikalų ministerija. 1993 m. pasirašytas susitarimas numato bendradarbiavimą ministerijų valdymo […]

25 lapkričio, 2022

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos organizuojamoje patrulinio laivo „Gintaras Žagunis“ krikšto ir naujų katerių šventinimo […]

25 lapkričio, 2022

Lapkričio 25 d. Kaune buvo surengtas tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“. Simpoziume gyvai dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos prezidentai, nuotoliniu būdu […]

23 lapkričio, 2022

Pastaruoju metu Lietuvos-Baltarusijos pasienyje stebimi užsieniečių bandymai valstybės sieną kirsti basomis kojomis ir taip neteisėtai patekti į Lietuvos Respubliką. Vidaus […]

9 lapkričio, 2022

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdyba įvertino savivaldybių administracijų (toliau – savivaldybės) pastangas kurti korupcijai atsparią aplinką įsigaliojus naujai […]

1 lapkričio, 2022

Spalio 28 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko Tauragės apskrities savivaldybių seniūnų sueiga, kurioje dalyvavo Jurbarko, Pagėgių, Šilalės ir […]