Eglė Daukšaitė: „Kas daugiau, jei ne gyvybė svarbiausia žmogaus gyvenime?“
Artėjat Gyvybės dienai apie tai, kas jaunam žmogui yra gyvybė ir ką tai reiškia jauno žmogaus gyvenime bei kodėl verta savanoriauti, kalbamės su Tarptautinio socialinio projekto „Nebūk naivus kelyje“ Telšių skyriaus vadove Egle Daukšaite.
Jau kuris laikas esate paskirta Tarptautinio socialinio projekto „Nebūk naivus kelyje“ Telšių skyriaus vadove. Kaip pasikeitė Jūsų diena, kai pradėjote savanoriauti?
Pirmosiomis dienomis jokių ypatingų pasikeitimų neįvyko. Po kiek laiko tik supratau, kad turiu atsakingas pareigas ir esu šio rimto projekto dalis. Nuo šio suvokimo, įvyko perversmas manyje, tapau atsakingesnė, savarankiškesnė, pasijaučiau svarbi.
Kodėl Jūs pasirinkote būtent šį projektą?
Esu už kilnius tikslus, ne pelno siekiančias organizacijas bei renginius. Ne išimtis ir šis projektas. Man patiko jo idėja, todėl nusprendžiau tapti savanore ir Telšių skyriaus vadove. Noriu padėti kitiems ir vykdyti projekto gerąją idėją.
Kas Jums, kaip jaunai vadovei, prioritetas gyvenime?
Tikėjimas, tik po to šeima, draugai ir visa kita.
Kaip sudominti šių laikų jaunimą prasmingai leisti laiką ir pasirinkti savanorystę?
Kuo daugiau informacijos skleisti apie savanorystę ir jos svarbą, nes, mano nuomone, būtent Telšiuose yra neaktuali savanorystė. Manau, laiku bėgant, požiūris pasikeis, nes viskas yra mūsų rankose.
Šiais laikais gyvybė ne visiems yra vertybė: karai, teroristiniai išpuoliai, vaikų žudymai ir panašūs dalykai. Kaip manote, kodėl gyvybės kultūra nėra daliai visuomenės vertybė ir ką ji Jums reiškia asmeniškai?
Šiais laikais gyvybė nebėra vertybė, todėl kad vyrauja žmonių egocentriškas požiūris, visi rūpinasi tik savimi, kiti jiems yra nesvarbūs. Asmeniškai man šis požiūris nesuprantamas: kaip galima šitaip atlaidžiai žiūrėti į kitą žmogų? Pamačiusi kito žmogaus skausmą bei problemas skubu padėti ir jaučiuosi praturtinanti save vertybėmis. Gyvybė man – labai svarbi, nes vien per ją mes turime galimybę gyventi.
Projektas pasisako už gyvybės išsaugojimą nuo jos prasidėjimo momento iki natūralios mirties. Kaip žadate skleisti šią žinią ir kodėl tai verta daryti?
Mūsų skyrius planuoja eisena už gyvybę Telšių mieste. O verta daryti todėl, kad būtų atkreiptas žmonių dėmesys į gyvybės saugojimą, nes jeigu svarbiausia – ne Gyvybė, tada kas?
