Ekonomikos komitete – svarstymai, kaip padėti nuo antrojo karantino nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui

Sausio 27 d.  Ekonomikos komitetas nuotoliniame posėdyje apsvarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Pagalbos smulkiajam ir vidutiniam verslui priemonės ir jų skyrimo kriterijai antrojo karantino Lietuvoje laikotarpiu. Faktinės situacijos pristatymas“.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, pristatęs ministerijos administruojamas pagalbos priemones nukentėjusiam nuo Covid-19 verslui pažymėjo, kad taikomos  pagalbos priemonės turi būti tikslinės, t. y. pasiekti tuos verslo subjektus, kuriems pagalba labiausiai reikalinga, ir kad tai būtų padaryta kuo greičiau.

Posėdyje detaliau buvo aptartos subsidijų nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms ir tiesioginių Covid-19 paskolų priemonės. Viceministras apžvelgė ir papildomai ministerijos planuojamas pagalbos priemones, t. y.: subsidijas nuo Covid-19 nukentėjusiems individualią veiklą vykdantiems asmenims (kaip papildomai taikomas vienkartines subsidijas), turgavietės mokesčio kompensaciją 2 (pažymėta, kad kompensacijos dydis dar diskutuojamas), subsidijas nuo Covid-19  labiausiai nukentėjusioms įmonėms (planuojama priemone būtų siekiama skirti subsidijas labai mažų ir mažų įmonių dalies nepadengtoms pastovioms išlaidoms padengti).

Posėdyje dalyvavusios Lietuvos smulkiojo  ir vidutinio verslo tarybos atstovės – Dalia Matukienė, Zita Sorokienė, Nijolė Uinskienė, Nijolė Čeičienė  – kalbėjo apie tai, kad dėl karantino priversti nedirbti verslai tikėtųsi daugiau paramos priemonių. 

D. Matukienė akcentavo, kad šiuo metu numatyta 25 procentų praėjusiais metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio lengvata smulkiojo ir vidutinio verslo negelbėja, nes, pavyzdžiui, keturis darbuotojus turinčiai įmonei, 2020 m. nemokėto gyventojų pajamų mokesčio 25  procentų suma nėra padėtį keičianti. Taip pat atkreiptas dėmesys į susijusių įmonių galimybę gauti paramą, keltas klausimas dėl ateities – klausta, kas planuojama, jei planuojama, dėl verslų atsigavimo po karantino. Z. Sorokienė akcentavo būtinybę kuo greičiau leisti veikti verslams, galintiems saugiai, pagal nustatytus sveikatos reikalavimus, vykdyti savo veiklą. Paminėta ne tik prekyba pramoninėmis prekėmis, grožio paslaugos, bet turgavietės ir kt. N. Uinskienė pažymėjo, kad trūksta koordinacijos tarp institucijų, keltas klausimas dėl paramos vežėjams. N. Čeičienė akcentavo nuomos mokesčio kompensavimo svarbą smulkiesiems verslams. Pažymėta, kad uždarytiems verslams karantino laiku besikaupiantys nuomos mokesčio įsiskolinimai yra didžiulė našta, dėl to verslams tenka spręsti klausimus imti antrą paskolą tokiems įsiskolinimams padengti ar savo veiklą nutraukti.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius pristatė siūlymus dėl esamų paramos priemonių pakeitimo. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu nėra numatyta galimybė gauti paramą savivaldybių įmonėms, užsiimančioms keleivių vežimu, kurių apyvarta krito 30 procentų ir daugiau.

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas, Udrius Armalis, akcentavo, kad gidai ir turizmo sektoriuje dirbančios smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės jau daugiau nei 11 mėnesių negauna pajamų, dėl to padėtis turizmo sektoriuje yra labai sudėtinga.

Išklausę informaciją, Seimo Ekonomikos komiteto nariai akcentavo poreikį aiškesnei institucijų komunikacijai su smulkiojo ir vidutinio verslo subjektais, sukuriant smulkaus ir vidutinio verslo subjektams galimybę vieno langelio principu gauti atsakymus į jiems aktualius klausimus. Akcentuotas poreikis atlaisvinti uždarytus verslus kuo greičiau, numatant galimybę veikti atitinkamam verslo subjektui su sąlyga, kad atitinkamas verslo subjektas gali užtikrinti nustatytus, būtinus reikalavimus dėl saugumo sveikatai. Komiteto nariai taip pat pažymėjo poreikį apsvarstyti galimybes patiems mažiausiems verslo subjektams numatyti nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių kompensavimo tvarką.

Komitetas parlamentinės kontrolės tvarka numato šių klausimų nagrinėjimą tęsti.