Ekonomikos vargo indeksas: šalies ekonomikos atsparumas ir toliau išlieka esminiu uždaviniu gerinant jos būklę
2023 m. Lietuva pradėjo didžiausią ekonomikos vargą patiriančių valstybių trejetuke, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
2023 m. I ketv. duomenimis, Lietuvos pozicija Ekonomikos vargo indekse pasikeitė: šalis iš prieš tai užimtos 7 vietos atsidūrė 3-oje, didžiausią ekonominį vargą patiriančių valstybių sąrašo vietoje. Paskutinį kartą taip aukštai Ekonomikos vargo indekse Lietuva buvo lygiai prieš metus, kuomet šalies ekonomika pasižymėjo lėtu augimu bei aukšta infliacija.
„Lietuvos ekonomikai 2023-ųjų pradžia – itin sunki. Palyginti su ES vidurkiu, visi Ekonomikos vargo indeksą sudarantys rodikliai – nedarbo lygis, BVP pokytis ir infliacija – Lietuvoje 2023 m. I ketv. buvo prastesni. Tai lėmė, kad Lietuvos ekonomika ne tik tapo viena iš trijų šalių patyrusių didžiausią ekonomikos vargą, bet ir fiksavo vieną didžiausių šio rodiklio pokyčių per ketvirtį. Sparčiau ekonomikos vargo indekso rodiklis augo tik Graikijoje, Maltoje ir Čekijoje“, – indekso duomenis apibendrino LLRI ekspertas Martynas Gruodis.
Per pirmąjį 2023 m. ketvirtį, lyginant su paskutiniu 2022 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP krito 2,1 proc. Tai. M. Gruodžio teigimu, ryškiausias ketvirtinis BVP kritimas nuo koronaviruso pandemijos pradžios. Ilgą laiką ekonomikos padėtį sunkinusi infliacija Lietuvoje normalizavosi, tačiau išliko didesnė už ES vidurkį. 2023 m. I ketv. infliacija Lietuvoje siekė 2 proc., ES – 1,9 proc.
Nerimo kelia ir jau tris ketvirčius iš eilės augantis nedarbo lygis. Tai, LLRI eksperto nuomone, verslo lūkesčių atspindys.
„Lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, jis šoktelėjo net 1,5 proc. punktu ir 2023 m. pirmąjį ketvirtį pasiekė 7,7 proc. Vis dėlto laisvų darbo vietų skaičius ir toliau išlieka didelis, taigi tikroji padėtis darbo rinkoje gali būti dar sudėtingesnė, o dalis darbingo amžiaus gyventojų yra pakliuvę į nedarbo spąstus“, – sakė M. Gruodis.
Tam, kad šalies ekonomiką ir įmones kamuojantis neapibrėžtumas dėl ateities neužsitęstų, jo teigimu, konkurencingumą didinantys sprendimai galėtų būti priimti jau su 2024 m. valstybės biudžetu.
„Tai – investicinio projekto nuostatų mažinant apmokestinamąjį pelną pratęsimas, momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo taisyklės įvedimas, pridėtinės vertės mokesčio ribos praplėtimas. Užsitęsęs mokesčių reformos svarstymas kelia riziką, jog ekonomikos atsigavimui reikalingos pataisos nebus priimtos iki šių metų galo. Įmonėms tai kuria papildomą neapibrėžtumą dėl ateities“, – pabrėžė M. Gruodis.
Mažiausiai ekonomiškai vargstančios šalys 2023 m. pirmame ketvirtyje buvo Lenkija, Nyderlandai, Slovėnija. Kiek didesnį vargą nei Lietuva patyrė Ispanija, Graikija.
Ekonomikos vargo indeksą 1970-aisias sukūrė amerikiečių ekonomistas Arthuras Okunas, o vėliau patobulino taip pat amerikiečiai Robertas Barro bei Stevas Hanke. Į šalies ūkio padėtį jis leidžia pažvelgti iš šalies ir atveria kelią diskusijai, kaip spręsti ją kamuojančias problemas.
