Ekspertai aptarė efektyvų UNESCO pasaulio paveldo vietovių valdymą
Kultūros ministerija kartu su UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos sekretoriatu surengė seminarą „Pasaulio paveldas Lietuvoje. Efektyvaus valdymo link“. Dviejų dienų nuotoliniame renginyje aptarta UNESCO pasaulio paveldo vietovių valdymo planų reikšmė ir principai, akcentuota jų parengimo svarba, pasidalinta praktine patirtimi.
Šių vienų iš kompleksiškiausių UNESCO pasaulio paveldo klausimų nagrinėjimo ir sprendimo svarbą įžanginėse kalbose akcentavo kultūros ministras Simonas Kairys, aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Lietuva didžiuojasi keturiomis išskirtinę visuotinę vertę turinčiomis Pasaulio paveldo vietovėmis: Vilniaus istoriniu centru, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietove, Struvės geodezinio lanko punktais. UNESCO Pasaulio paveldo centrui Lietuva yra pateikusi paraišką ir dėl Kauno modernizmo architektūros įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą.
„Pasaulio paveldo vietovės – tai gyvas ir dinamiškas organizmas, kuriam būtina adaptyvi reakcija į nuolat vykstančius pokyčius, kartu sudarant sąlygas vertybių stebėsenai ir išsaugojimo tęstinumui. Galima drąsiai teigti, kad tik aktyvus vietos bendruomenės, savivaldos ir visų paveldo vietovės augimu ir puoselėjimu suinteresuotų šalių įsitraukimas į valdymą užtikrins kultūros paveldo išsaugojimą ateities kartoms ir naudą vietovės gyventojams“, – kalbėjo kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, pažymėdamas, kad šis seminaras – reikšmingas žingsnis rengiant Nacionalines kultūros paveldo vietovių tvarkymo planų ir sistemų rengimo gaires.
Savo įžvalgomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais seminare pasidalijo tarptautinę patirtį sukaupę ekspertai: Jane Thompson (Italija), prof. Yonca Erkan (Turkija), prof. Michael Turner ir Jeremie Hoffman (Izraelis), Donovan Rypkema (JAV) ir Gerd Johanne Valen (Norvegija). Ekspertai taip pat aptarė UNESCO pasaulio paveldo vietovių valdymo planų turinio specifiką, įgyvendinimo priemones, darnaus vystymosi darbotvarkės nuostatų, susijusių su tvariu aplinkos vystymu, istoriniu urbanistiniu kraštovaizdžiu ir kitais aspektais, integraciją, ryšio su vietos bendruomenėmis ir dalyvaujamojo valdymo svarbą bei kultūros paveldo apsaugos naudą vietos ekonomikai.
Praktinėje seminaro sesijoje, skirtoje pasaulio paveldo vietovių valdytojams ir susijusių valstybės bei savivaldybių institucijų atstovams, spręstos bendros užduotys stiprino įvairių grandžių bendradarbiavimą, leido geriau suprasti, kokie iššūkiai laukia rengiant paveldo vietovių valdymo planus, ir padėjo pamatus darnesniam dialogui ateityje.
Kauno savivaldybės patirtį rengiant Kauno modernizmo paraišką pristatė Sigita Bugenienė, pasidalindama naudingomis praktinėmis įžvalgomis apie valdymo plano turinį, atkreipdama dėmesį į svarbiausias jo dalis, susijusias su paveldo vertybių išsaugojimo būkle, stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analize, teisine baze bei kitais aspektais.
Seminare sukauptos žinios ir praktiniai patarimai dar šiemet bus panaudoti rengiant kultūros ministro įsakymu tvirtinamas „Nacionalines kultūros paveldo vietovių valdymo planų ir sistemų rengimo gaires“, kuriomis siekiama įgyvendinti Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcijos ir jos įgyvendinimo 2020–2024 metų veiksmų plano nuostatas.
