16 balandžio, 2015
Jūratė Žuolytė, MOSTA atstovė spaudai

Ekspertų rekomendacijos Lietuvai siekiant aukštesnės mokslo kokybės

Lietuvos mokslinę veiklą vertinę tarptautiniai ekspertai, aplankę visas Lietuvos mokslo institucijas ir išnagrinėję jų veiklos rezultatus, pateikė savo rekomendacijas, kokiu keliu toliau reikėtų eiti siekiant aukštesnės mokslo kokybės.

Nepriklausoma nuomonė apie Lietuvos mokslą

„Manau, mes visi suprantame, kad Lietuvai, kaip bet kuriai kitai mažai šaliai, labai sudėtinga išgirsti tikrai nepriklausomą nuomonę iš nacionalinių ekspertų, kur beveik visi dirbantys vienoje srityje vieni kitus pažįsta. Todėl mums labai svarbu išgirsti objektyvias ekspertų nuomones ir svarbiausia sugebėti jomis tinkamai pasinaudoti“, – renginyje „Mokslinės veiklos vertinimas: ką rekomenduoja tarptautiniai ekspertai“ sakė švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis.

Tai didžiausias tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje, kuriame dalyvavo visos Lietuvos mokslo institucijos. Pasak Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorės Jurgitos Petrauskienės, susidėjo daug įvairių priežasčių, kodėl toks tyrimas tapo reikalingas. „Mes įtraukėme į tyrimą net 46 tarptautinius ekspertus iš gerai visame pasaulyje žinomų aukštųjų mokyklų, kad pamatytume, kaip iš tiesų atrodome iš šalies ir sužinotume savo stipriąsias ir silpnąsias vietas. Taip pat ieškojome būdų, kaip išspręsti problemą, kai vertinama mokslinių straipsnių kiekybė, o ne kokybė. Šio tyrimo metu ekspertai į tai atsižvelgė. Be to, ekspertai vertino tik tas sritis, kuriose dirba patys, tad buvo atsižvelgta į kiekvienos iš jų specifiką“, – kalbėjo MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Daugiau dėmesio žmogiškiesiems ištekliams

Ekspertai pristatė rekomendacijas kiekvienai mokslo sričiai, tačiau kai kurios pastabos, jų nuomone, tiko visai Lietuvos mokslo sistemai. Viena vertus, ekspertus labai maloniai nustebino aukšto lygio laboratorijos, jų turima įranga, kita vertus, atėjo metas žengti naują žingsnį ir daugiau dėmesio skirti žmogiškajam kapitalui. „Turite galvoti, kaip paskatinti žmones dirbti Lietuvos mokslo institucijose, kurti palankias sąlygas tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkams, kad jie norėtų atvykti čia dirbti“, – kalbėjo Delfto technologijos universiteto profesorius Laurensas Katgermanas.

Ekspertų nuomone, Lietuvai jau dabar būtina galvoti, kaip apversti aukštyn kojomis situaciją, kai aukštosiose mokyklose dirba labai daug profesorių, bet jos turi labai mažai doktorantų. Nors ekspertus sužavėjo doktorantų entuziazmas, tačiau jų skaičių reikia didinti – kitaip Lietuva greitai pateks į akligatvį. Daugiau dėmesio reikia skirti ir pasaulyje įprastoms podoktorantūros studijoms – jos jaunam mokslininkui dažnai tampa karjeros tramplinu, tačiau Lietuvoje tokia praktika yra beveik nevystoma.

Net ir aukšto lygio tyrimams trūksta geros vadybos

Svarbiu iššūkiu Lietuvos mokslo sistemai ekspertai įvardina mokslinės veiklos fragmentaciją. „Dabartinės mokslo politikos problema yra fragmentacija, kai daug mažų tyrėjų grupių vykdo daug skirtingų tyrimų užuot ieškoję, kur galėtų sutelkti jėgas“, – pripažino Eksperimentinės medicinos instituto Vengrijoje profesorius Gaboras Makara.
„Jums reikia specializacijos, reikia žinoti savo stiprybes, kurias galėtumėte pabrėžti. Turite galvoti, kaip tapti globaliais kurios nors, kad ir labai siauros srities, lyderiais“, – patarė Aberdyno universiteto profesorius emeritas Kenas Thomsonas.

Ekspertai pastebėjo, kad Lietuvai būtinai reikia stiprinti mokslinių tyrimų vadybą.  Tai padėtų spręsti tokias problemas, kaip fragmentacija, veiklų dubliavimas, be to, padėtų būti geriau matomiems tarptautiniu lygiu. „Lietuvoje yra labai daug stiprių mokslininkų, kurie atlieka labai aukšto lygio tyrimus, bet reikia galvoti, kaip juos tinkamai pristatyti“, – sakė prof. Laurensas Katgermanas.

Ragina didinti tarptautiškumą

Ekspertai primena, kad visų sričių mokslininkai šiais laikais turi konkuruoti ne tik savo šalyje, bet ir tarptautiniu lygiu – tik taip jie gali nuolat tobulėti ir išlikti konkurencingi pasaulyje. Viena svarbiausių užduočių – raginti mokslininkus savo darbus kuo dažniau skelbti anglų kalba bei orientuotis ne į nacionalinius, o į tarptautinius žurnalus.

„Tai tinkama visiems, net ir kalbant apie humanitarinius ar socialinius mokslus. Kartais jauniems mokslininkams atrodo, kad jų tyrimai bus niekam neįdomūs užsienyje. Bet jie gali tapti savo kultūros ambasadoriais svetur“, – patarė Tilburgo katalikų teologijos mokyklos profesorius Peteris Jonkersas. Be to, mokslo institucijos turi galvoti ir apie tai, kaip pačios galėtų pritraukti mokslininkų iš užsienio, kurie galėtų pasidalinti savo patirtimi. Tačiau tam, žinoma, pirmiausia reikia sukurti jiems palankias sąlygas.


28 kovo, 2024

Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės […]

28 kovo, 2024

Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį pranešimo siuntimo įgyvendinimą, […]

28 kovo, 2024

Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko […]

28 kovo, 2024

Artėjant moksleivių pavasario atostogoms dalis šeimų kartu su atžalomis planuoja keliones į užsienį. Psichologė atkreipia dėmesį, kad išvykos į svečias […]

27 kovo, 2024

Vilniuje užsidegė automobilių sąvartynas, Eltai patvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba (PAGD). Informuojama, kad gaisras kilo Panerių g. 56 esančiame […]

27 kovo, 2024

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ savo darbuotojams pradėjo rengti nemokamus pirmosios pagalbos suteikimo kursus.  Per šiuos metus įmonė sudarys galimybę beveik 2000 savo darbuotojų […]

27 kovo, 2024

Avarijos – vienas iš nemaloniausių nutikimų gyvenime. Tai dažniausiai nenumatytas nelaimingas atsitikimas. Neabejotinai niekas niekuomet intenciškai nesiekia sukelti avarijos ir […]

27 kovo, 2024

Lietuvoje nėra įrengta pakankamai slėptuvių, priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių, kurie karinių veiksmų atveju, vykstant apšaudymams iš oro raketomis, dronais, […]

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
27 kovo, 2024

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai […]

27 kovo, 2024

Žodis „negalia“ gali kelti labai įvairias asociacijas. Dažnai jos – nemalonios, tad nieko nuostabaus, kad šį nepatinkantį jausmą galbūt norisi […]

26 kovo, 2024

Po truputį šylant orams vis daugiau laiko leidžiame gamtoje ir parkuose, neretai ir su savo keturkojais augintiniais. Draudikai skaičiuoja, kad […]

26 kovo, 2024

Artėjant vasaros sezonui vairuotojai suskumba pasikeisti vasarines padangas. Apžvelgsime, kodėl verta pasirinkti tinkamas aukščiausios kokybės vasarines padangas, taip padidinant saugumą, […]

25 kovo, 2024

Šiemet ankstokai prasidėjęs motociklininkų sezonas į gatves atginė ir naujus iššūkius eismo dalyviams. Per žiemą primiršti vairavimo įgūdžiai pakiša koją […]

23 kovo, 2024

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad įvesta griežtesnė grūdų iš Rusijos kontrolė yra geras žingsnis, tačiau visiškai neužkirsiantis […]

23 kovo, 2024

Naujausiais oficialiais duomenimis, per teroro aktą netoli Maskvos esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ žuvo 115 žmonių. Tai pranešė Rusijos […]

23 kovo, 2024

Lenkų sąjunga šeštadienį pradėjo eitynes ir mitingą dėl padėties tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Keli šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų […]

23 kovo, 2024

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Kremlius teroro aktą Maskvos […]

22 kovo, 2024

Lietuvoje prasidėjus diskusijoms ar nereikėtų drausti tėvams dalintis vaikų nuotraukomis ir vaizdo įrašais internete, pasaulyje savo vaikų turiniu socialiniuose tinkluose […]

22 kovo, 2024

Kauno miesto savivaldybei svarstant dėl lėšų skyrimo gyventojams įsirengti priedangas daugiabučių rūsiuose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas […]

21 kovo, 2024

Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalis numato papildomą poilsio laiką – mamadienį (-ius) arba tėvadienį (-ius) – darbuotojams, auginantiems vaikus. […]