10 kovo, 2023
Martynas Gruodis | LLRI

Elektros gamintojai suskirstyti. Metas imtis vartojimo

Martynas Gruodis

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kovo 7 d. patvirtinus pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą (PETA), buvo galutinai leista peržengti prieš pusę metų nustatytą 2 gigavatų (GW) kvotą suminei saulės šviesos elektrinių galiai, nekeičiant įstatymo.

Kvota – ne technologinis, bet politinis dėmuo

Praėjusių metų vasarą kartu su vadinamuoju „proveržio paketu“ buvo priimta 2 GW kvota suminei saulės elektrinių įrengtajai galiai. Siekis įgyvendinti sklandžią ir greitą žalios energetikos plėtrą, mažinti biurokratinius trukdžius ir perteklinius ribojimus netikėtai virto stabdžiu saulės energetikai – bent pusę metų nebebuvo išduodamos išankstinės prisijungimo sąlygos ir nepasirašomi ketinimo protokolai naujų komercinių parkų plėtrai. Pasak tuo metu kalbėjusio VERT pirmininko Renato Pociaus, 2 GW riba buvo nustatyta, siekiant subalansuotos atsinaujinančių energijos išteklių plėtros bei atsižvelgiant į operatorių technines galimybes.

Šių metų vasario 1 d. Vyriausybė priėmė nutarimus dėl elektros tinklų pralaidumų paskirstymo proporcijų ir saulės elektrinių plėtros. Jais nutarta reglamentuoti jau nebe įrengtosios, bet leistinos generuoti galios ribas. Šios ribos buvo padalintos skirtingoms grupėms – fiziniams, juridiniams asmenims, savivaldybių bendrijoms. Likusi galia po savaitės paskelbtame VERT nutarime padalinta komerciniams parkams. 

Dar po mėnesio Tarybai patvirtinus PETA, buvo priimtos išsamios taisyklės, kurios įtvirtino kokiais atvejais taikomi ribojimai leistinai generuoti galiai peržengus nustatytas ribas, kai nėra sistemos galimybių integruoti visą iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pagamintą energijos kiekį į elektros energijos rinkos segmentus.

Lietuvos elektros perdavimo tinklo sistemos techninės galimybės per pusę metų buvo nei padidintos nei sumažintos. Pasirodo, tereikėjo trijų dokumentų (Vyriausybės ir VERT nutarimų ir patvirtinto PETA), kad tolimesnė saulės parkų plėtra taptų nebepavojinga tinklui.

Kyla klausimas – koks yra tolesnis 2GW kvotos likimas? Ar ji bus išlaikyta įstatyme? Ar taisyklei, kurią de facto leidžiama viršyti, vis dar ten vieta?

Gamyba – neribota, jeigu užtikrinsime elektros vartojimą, kaupimą ir eksportą

Tiek 2 GW įstatymo pataisoje, tiek trijų dokumentų rinkinyje, leidžiančiame viršyti kvotą, dėmesys sutelkiamas į elektros gamybos dalių skirstymą. Tačiau paaiškėjo, kad pagrindinė problema yra ne technologinis sistemos gebėjimas priimti gaminamą elektrą, bet ribotos vartojimo galimybių apimtys. Kiekvienu momentu priimti į elektros tinklą galima tiek elektros, kiek yra suvartojama, kaupiama ir eksportuojama.

Todėl dėmesys nuo elektros gamybos pusės turėtų būti perkeltas į elektros realizavimą, sistemos galimybių didinimą – elektrą eksportuojant ar kaupiant, o taip pat numatant vartojimo augimo dinamiką. Jeigu užtikrintume pakankamą šių sričių galimybių užtikrinimą bei plėtrą, galbūt ir elektros gamybos iš AEI ribojimo neprireiktų.

Prie sistemos galimybių augimo prisidėtų sklandesnis, mūsų šalyje pagamintos elektros tarpvalstybinis perdavimas, arba kitaip – elektros eksporto didinimas. Tam pasitarnautų ne tik pralaidumo esamomis jungtimis užtikrinimas, bet ir kuo spartesnė naujų jungčių, tokių kaip „Harmony Link“ plėtra. Žinoma, svarbu prisiminti, kad elektra būtų eksportuojama tik tuo atveju, jeigu kaina mūsų šalyje bus žemesnė negu perkančiose šalyse. ES bendros rinkos tikslas yra, kad elektros kainos skirtingų šalių zonose ilgainiui išsilygintų. 

Elektros generacijos galimybes taip pat didina ir elektros vartojimas Lietuvoje, kuris kaip prognozuojama kils 47 proc. palyginus 2021 m. su 2031 m. Jau dabar prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje bus pagaminama 100 proc. suvartojimą atitinkantis elektros kiekis iš atsinaujinančių išteklių, todėl vartojimo didinimas nebetampa neigiamu aspektu, kaip dabar (2021 m. 21 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros buvo pagaminta iš AEI).

Prie elektros generacijos šalyje didinimo gali prisidėti ir kaupimo galimybių didinimas. Ši kryptis pastebima ir PETA sąlygose, įtvirtinant palankesnes sąlygas toms hibridinėms elektrinėms, kurios turi kaupimo įrenginį. Konkretūs žingsniai padėtų ir kitų kaupimo būdų plėtrai. Pavyzdžiui, iš AEI gaminamas vandenilis, vėliau amoniakas, galėtų būti efektyviai panaudotas energijos kaupimui, kuomet reikia subalansuoti Lietuvos energetikos sistemą. Tai spręstų elektros generacijos iš AEI netolygumo problemą.

Didinti sistemos galimybes Lietuva tikrai gali, tačiau pastaruosius pusę metų vykstanti diskusija yra sukoncentruojama į neva ribotų galių paskirstymą.

Proporcijų paskirstymo reikšmė

Neapibrėžtumo būsimiems elektros gamintojams būtų mažiau, o gal ir kvotos nebūtų reikėję, jei adekvatus dėmesys būtų skirtas teisėkūros procesui. Atsinaujinančių išteklių įstatymo pataisa, kuria buvo įtvirtinta 2 GW kvota, jokių neigiamų reguliavimo pasekmių nenumatė. Realybėje jos jau dabar akivaizdžios: atidėta saulės energetikos plėtra, kuri vėlins iš iškastinio kuro generuojamos elektros atsisakymą ir lems lėčiau mažėjančią elektros kainą vartotojams. Dėl aukštos elektros kainos nukentėjęs Lietuvos konkurencingumas regione – dar turės ilgalaikių padarinių. Daugelis buitinių vartotojų ir įmonių ieško sprendimų, kaip ateityje apsisaugoti nuo pikinių kainų.

Valstybės dėmesys turėtų būti skiriamas vartojimo, sklandaus elektros eksporto ir kaupimo galimybių didinimui, o ne gamybos ribojimui. Pagrindinis tikslas turi išlikti vienas – kuo spartesnė atsinaujinančios energetikos plėtra.


Kailinius žvėrelius auginančių ūkininkų piketas. ELTA / Marius Morkevičius
6 birželio, 2023

Antradienį ūkininkai, auginantys kailinius žvėrelius, piketavo prieš Seimo ir Vyriausybės iniciatyvą drausti visą ūkio šaką. Žemdirbiai piktinasi, kad šis sprendimas […]

5 birželio, 2023

Nuo 2020-ųjų pasaulį viena po kitos krečiančios krizės paveikė visus, tačiau itin skaudžiai nuo to nukentėjo ir vis dar pasekmes […]

5 birželio, 2023

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) viešųjų finansų vertinimo grupės ekspertas Viktoras Sirvydis teigia, kad jeigu savivaldybės, atsižvelgusios į savo klasterio […]

5 birželio, 2023

2023 m. pirmąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 421,8 Eur, praneša Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis bruto […]

2 birželio, 2023

Vyriausybės suburtai darbo grupei nusprendus ant žydų kapinių Vilniuje sovietmečiu pastatytą sporto rūmų pastatą paversti atminties vieta, o ne konferencijų […]

2 birželio, 2023

Europos Sąjungos teisėkūros institucijos nuo 2021 m. pabaigos dirba prie direktyvos skaitmeninių platformų darbuotojų teisėms apsaugoti. Šis dokumentas turės įtakos […]

31 gegužės, 2023

Automobilių keltuvai, atrodo, neatsiejama autoservisų dalis. Jie padeda efektyviai kelti automobilius, o skirtingi keltuvų tipai leidžia pasirinkti tinkamiausią keltuvą pagal […]

„Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vadovas Andrius Šemeškevičius
31 gegužės, 2023

Šią savaitę svarbios Lietuvos įmonės ir organizacijos patiria dideles DDoS atakas. NATO viršūnių susitikimą priešai jau pradėjo – sako šiandien […]

Vilnius
30 gegužės, 2023

Naujausiame pasauliniame startuolių „StartupBlink“ indekse Lietuvos didmiesčiai gerokai šoktelėjo į viršų, o Kaunas ir Vilnius pateko į 200-uką. Lietuva bendrame […]

Eimantas Vytuvis
29 gegužės, 2023

Prie teisės firmos „Sorainen“ Finansų ir draudimo komandos prisijungė pinigų plovimo prevencijos ekspertas Eimantas Vytuvis – buvęs Pinigų plovimo prevencijos […]

Mantas Skipitis ir Benas Poderis
29 gegužės, 2023

Viena ilgiausiai Lietuvos rinkoje veikiančių turto valdymo bendrovių „Orion Asset Management“, reaguodama į augančią naujų produktų paklausą rinkoje bei siekdama […]

29 gegužės, 2023

Pastarųjų savaičių renginių maratonas įrodė, kad Lietuva oficialiai įžengė į naują mobiliojo interneto erą – jo iš rikiuotės nebegali išvesti […]

26 gegužės, 2023

Pagal pernai Seimo priimtas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas, nuo 2025 metų sausio 1 […]

26 gegužės, 2023

Tęsiantis Rusijos pradėtam karui prieš Ukrainą, Lietuva kruopščiai rūpinasi savo saugumu ir gerina sąlygas visaverčiam šalies kariuomenės bei NATO sąjungininkų […]

26 gegužės, 2023

Daugeliui verslų patikimas krovinių pervežėjas reiškia sklandžiai užtikrinama paslaugų grandinę. Svarbu, kad kiekvienas komandos narys ir kiekvienas partneris lanksčiai reaguoti […]

25 gegužės, 2023

Viena vertus, nusipirkti taip išsvajotą sodybą gali būti sunku, jei neturite pinigų, reikalingų pradiniam įnašui, įsirengimui ir neišvengiamam remontui. Kita […]

25 gegužės, 2023

Kiekvienais metais automobilių šalyje tik daugėja, o tai reiškia, kad išmetama vis daugiau akumuliatorių, kurie labai teršia gamtą. Nėra paprasto […]

25 gegužės, 2023

Gegužės 25 d. įmonės ir organizacijos visame pasaulyje mini „DUOday“ ir kviečia žmones su negalia išbandyti įvairias profesijas, darbo pozicijas […]

24 gegužės, 2023

Darbo užmokestis ir užimamos pareigos ieškantiesiems darbo jau nebėra pagrindiniai prioritetai, lemiantys apsisprendimą, rodo naujausi „LinkedIn“ duomenys. Populiariausias profesinis socialinis […]

Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
24 gegužės, 2023

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius tvirtina, kad Europos Komisijos (EK) rekomendacijose Lietuvai, kurios bus paskelbtos trečiadienį, akcentuojama, jog šalis susiduria su esminėmis […]