26 spalio, 2020
Elena Leontjeva

Elena Leontjeva. Marš-Stot-Dešinėn

Politinis ateities Lietuvos žemėlapis nupieštas – pačių rinkėjų. Didžioji dalis būsimosios koalicijos vertybių gražiai viena kitą kartoja ir persidengia. Jos tarsi liepsnojantis židinys per visą šalies žemėlapį, kviečiantis veikti, ir skubiai. Kaip prie sergančio vaiko tėvai nesiginčija dėl nesutarimų, bet puola gelbėti jo gyvybę, taip ir naujoji koalicija gali greitai mobilizuotis vardan Lietuvos, paraštėse paliekant tai, kas skiria ir dėl ko būtų sunku susitarti.

Židinys, kuris visiems rūpi vienodai – ne tik pandemija, bet pagarbos ir pasitikėjimo žmogaus ir valdžios santykiuose atkūrimas. Taip, valstybės tarnyba turi virsti tikra tarnyste, o ne viešpatavimu savo piliečiams. Žmones būtina kuo greičiau išlaisvinti vaisingam gerovės kūrimui, išlaisvinti nuo beprasmės biurokratijos, atkurti santarvę. Pandemija padaro tai tiesiog būtinybe ir mūsų išgyvenimo strategija.

Vadinasi, mobilizuoti reikia ne tik koaliciją, bet ir visą valstybės aparatą. O tai, kaip rodo patirtis, nelengva padaryti nuo pirmųjų dienų. O jeigu nepadarai nuo pirmųjų dienų, dažniausiai nepadarai visai. Būtent todėl žmonės ir šneka, kad „ką beišrinktų, valdys ne politikai, o seni valdininkai“. Ar šį kartą gali būti kitaip?

Vyriausybės programą reikia pateikti Seimui per penkiolika dienų po Ministro Pirmininko paskyrimo. Per tas pačias -iolika dienų Premjeras turi sutarti su kandidatais į ministrus, suderinti jų kandidatūras. Ir tuomet „į pagalbą“ ateina Vyriausybės įstatymo nuostata, kad „ministerijos ir kitos valstybės institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo“. Ši nuostata turi racijos, nes valdininkai žino tokius konkrečius dalykus, kurių naujieji ministrai negirdėję, nesvarstę. Aparato įtraukimas užtikrina tęstinumą. Bet tuo pačiu tai reiškia, kad „iš apačios į viršų“ bus sunešamos idėjos, ką turėtų daryti nauja Vyriausybė. Tad pirmas koalicijos iššūkis yra nuleisti tikslus iš viršaus žemyn, nuo vertybių judėti link konkrečių uždavinių, priemonių ir neleisti biurokratijai pasilikti sau realios valdžios.

Žodį „biurokratija“ naudoju be jokios neigiamos prasmės. Biurokratija – iš prancūzų kalbos kilęs žodis, atsiradęs XVIII amžiuje drauge su prancūzų valdžios ekspansija. Žodis tereiškia didelės, sudėtingos, daugiasluoksnės struktūros, dažniausiai valstybinės, valdymą. Biurokratija dažnai priešpastatoma reikalų organizavimui privačioje įmonėje (nors ir čia jos pasitaiko), tačiau jai būdinga kitokia, nei privačiose organizacijose, terpė – natūralių atsakomybės ir suinteresuotumo centrų nebuvimas. Krizė išryškino šių paradigmų skirtumus. 

Mūsų valdžios institucijos daug metų plėtėsi, funkcijos dubliavosi, o ekonomikos klestėjimas sėkmingai tai finansavo. Apaugti nebūtinomis funkcijomis, žmonėmis, procedūromis sočiais metais būdinga ne tik valstybės sektoriui, bet ir privačiam. Krizė priverčia pamiršti, kas įprasta, viską atrasti iš naujo, viską optimizuoti, visur taupyti ir surasti naują savo reikalingumo įrodymą. O tai reiškia viską padaryti kokybiškiau, greičiau ir pigiau už konkurentus. Būtent tai ir padarė Lietuvos įmonės, sėkmingai atsiliepusios į pandemijos krizę.

Tačiau valstybės tarnyboje konkurentų nėra. Valstybinės paslaugos kainos nepalyginsi kaip turguje su kitu prekystaliu, todėl krizei būdingas poreikis taupyti, optimizuotis ir atsinaujinti yra natūrali pagalba. Šios pagalbos nutarta atsisakyti: mūsų biudžetas, o drauge ir valstybės sektorius buvo apsaugotas minkštąja, pagalvės strategija. Keistis buvo galima, bet neprivaloma. Pagal seną dėsningumą dalis žmonių atsiliepia į pokytį pokyčiu, kai tai galima, o didžioji dauguma – tik kai tai yra neišvengiama. Būtent todėl proga atsinaujinti ir sukurti laikmetį atitinkančią konkurencinę bazę buvo praleista.

Vis dėlto, galima paleisti optimizavimo kryptį ir kitais (ne taupymo) būdais: jeigu yra politinė valia, aiškios vertybės, apibrėžti tikslai. Į pagalbą galima pasikviesti tuos, kurių yra kiekvienoje valstybės struktūroje. Turiu galvoje valstybės tarnautojus, mąstančius apie pokyčius, viltingai nešiojančius apsivalymo ir geresnio darbo žmonėms planus. Jie žino, ką ir kaip galima padaryti kitaip, kurios procedūros beprasmės, o tikslai – paradiniai. Greičiausiai, jie ne kartą tai siūlė ir nebuvo išgirsti, jeigu ne nubausti (prisiminkime Valstybės Kontrolierių). Labai svarbu įgalinti tuos žmones. Kaip verslininkas įgalina savo atsakingus technologus, vadybininkus, taip ir valstybės vadovai, ministrai turėtų įgalinti tuos atsakingus žmones, paversti juos savo partneriais ir sukurti sklandaus bendradarbiavimo tiltus. Įtraukti į pokyčius socialinius partnerius ir visuomene visuomet vertinga, o pandemijai spaudžiant tai gali tapti lemiamu veiksniu, – juk nauja valdžios kultūra ir santykis su žmogumi – mūsų visų lūkestis ir bendras darbas.

Nepaisant senų kalbų, kad biudžetas neturi būti tvirtinamas tuojau po rinkimų, jis vis tiek suformuotas senos valdžios. Ir čia didžiausią rūpestį kelia ne pašalpų kaskadas ir ne atskiros gigantiškų išlaidų eilutės. Juk biudžetas – tai strateginiai valstybės tikslai ir funkcijos, tai kitų metų vizija, už kurią balsavome. Kitaip tariant, naujai valdžiai pakištas senosios valdžios ateities matymas. Vadinasi, naujoji strategija turi rasti savo atspindį biudžete, ir čia vėlgi reikia pasitelkti į sąjungininkus tuos valstybės tarnautojus, kurie mokės paversti vertybes bei idėjas kokybiškai naujomis biudžeto eilutėmis ir siektinais rodikliais. 

Štai ir apčiuopiame laukiamų pokyčių logiką (o gal ir logistiką): iš viršaus nuleisti į valstybės aparatą vertybes bei tikslus, ir bendradarbiauti su tais, kas tose struktūrose neša naują persitvarkymo dvasią ir kibirkščiuoja pokyčių energija. Kas gali atnešti į viršų įgyvendinimo priemones ir užtikrins, kad vertybės virs kūnu. Valstybės tarnautojai irgi yra rinkėjai, ir jie išreiškė savo pritarimą reformoms. Ne paslaptis, kad valstybės aparate paplitusi baimė ir vengimas prisiimti atsakomybę. Todėl žmones reikia įgalinti, kad nebijotų imtis iniciatyvos, kad būtų suinteresuoti rezultatais, ir duoto žodžio laikytis, kad pusiaukelėje, kai bus atneštas pertvarkymo planas, nebūtų traukiamasi atgal, nebūtų pasiduota staiga atsiradusiųjų senosios tvarkos užtarėjų spaudimui (o jų visuomet atsiranda). Ta proga verta pasakyti, kad čia ne sutaupyti yra svarbiausia. Galima ir premijuoti už sėkmę, ir palikti sutaupytas lėšas priemokoms, ir įdiegti visokias motyvavimo sistemas.

Jeigu tik valstybės tarnyba sukurs žmonėms taip reikalingą konkurencinę bazę, gražins pagarbą ir santarvę, juk niekam negaila už tai dosniai atlyginti. Kad tik greičiau paverstume vertybes, už kurias balsavo rinkėjai, mūsų gyvenimo realybe. Ir tuomet žmonės pasitikės valdžia, o valdžia – žmonėmis.

Share Button
Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


25 lapkričio, 2020

Šiandien Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktam projektui dėl Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) pripažinimo valstybei svarbiu ir […]

25 lapkričio, 2020

Kelių naudotojai, kurie karantino laikotarpiu nesinaudos mokamais Lietuvos keliais, gali Lietuvos teritorijoje paskelbto karantino laikotarpiui sustabdyti įsigytų metinių elektroninių vinječių […]

25 lapkričio, 2020

Lapkričio 24 dieną Ženevoje (Šveicarijoje) vykstančios Afganistano donorų konferencijos metu nuotoliniu būdu kreipęsis laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas […]

25 lapkričio, 2020

Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas visoms Biržų rajono savivaldybės frakcijoms išsiuntė laišką kviesdamas deleguoti atstovus į darbo grupę dėl […]

25 lapkričio, 2020

Nekilnojamąjį turtą (NT) pardavę gyventojai pajamų mokestį turi mokėti tada, kai NT parduoda brangiau nei įsigijo ir neišlaikė jo nuosavybėje […]

25 lapkričio, 2020

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog išsiuntė daugiau nei 6 tūkst. pranešimų mikroįmonėms, kurios sulaukė kvietimų teikti prašymus […]

25 lapkričio, 2020

Telšių regiono atliekų tvarkymo sistema yra labai svarbi visam regionui ir jo gyventojams. Visgi tiek viešojoje erdvėje, tiek oficialiuose susitikimuose […]

24 lapkričio, 2020

Šalyje 65,7 tūkst. jaunuolių iki 29 metų ieško darbo. Daugiausiai nedirbančių jaunuolių lapkričio 1 d. registruota Kaune – 21,2 proc., […]

24 lapkričio, 2020

Prezidento komanda antradienį nuotoliniu būdu surengė penktąją Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotos „Žalios Lietuvos“ diskusiją, skirtą nevyriausybinio sektoriaus atstovams. […]

24 lapkričio, 2020

Seimo posėdyje įvyko 2021 m. valstybės biudžeto projekto (Nr. XIIIP-5302) pirmasis svarstymas, kurio metu buvo išklausytas Biudžeto ir finansų komiteto […]

24 lapkričio, 2020

Nekvalifikuoti darbininkai šiai metais sudarė didžiausią skaičių (33,4 proc.) tarp darbo netekusių asmenų, o nedarbo struktūroje pagal profesijų grupes labiausiai […]

24 lapkričio, 2020

Lietuvos gyventojai į atliekamų pinigų leidimą per pandemiją ėmė žiūrėti kur kas atsargiau ir konservatyviau. Palyginti su laikotarpiu iki pandemijos, […]

24 lapkričio, 2020

Seimas, atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos dekretą, nutarė pritarti Respublikos Prezidento teikiamai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderės Ingridos […]

24 lapkričio, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Generaliniu Sekretoriumi Jose Angeliu Gurria aptarė […]

23 lapkričio, 2020

Šiandien virtualiame Lietuvos žaliųjų partijos Suvažiavime įvyko partijos pirmininko rinkimai. Nuo šiol partijai vadovaus iki tol pirmininko pavaduotojos pareigas ėjusi […]

23 lapkričio, 2020

Europos socialinio fondo agentūra kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Valstybės tarnybos departamentu prie […]

23 lapkričio, 2020

poliLietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį mišriu nuotoliniu būdu susitikęs su Sveikatos ekspertų tarybos nariais, aptarė atnaujintas COVID-19 pandemijos plėtros […]

23 lapkričio, 2020

Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima kritiškai trūkti. Lietuvos vaistinių […]

19 lapkričio, 2020

Lietuvos statistikos departamentui paskelbus išsamius COVID-19 statistikos duomenis iš Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos (VDV IS), kuriai įgalinti įsigyta gatava […]

19 lapkričio, 2020

Tebesitęsianti koronaviruso pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas didina įtampą darbo rinkoje. Nemaža dalis darbuotojų patiria stresą ir išgyvena nerimą […]