Energetikos ministras: „Atsisakius kvotų, bus sutaupyta 18 mln. eurų, kurie atiteks vartotojams“
Vyriausybė šiandien apsisprendė naikinti visiems vartotojams milijonus eurų kainavusias elektros gamybos kvotas termofikacinėse elektrinėse bei Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose. Šis sprendimas Vyriausybės posėdyje priimtas įvertinus visas pasekmes. Atlikti skaičiavimai patvirtino, kad teigiamas poveikis gerokai nusvers galimas neigiamas pasekmes.
Iki šiol brangiai pagaminta elektra buvo reikalinga tiekimo saugumui užsitikrinti. Tačiau nuo kitų metų pradeda veikti elektros jungtys į Lenkiją ir Švediją, kurios garantuos vartotojams tiekimo saugumą. Be to, dėl jungčių mažės elektros kaina rinkoje. Galutiniams vartotojams kaina gali sumažėti iki 7 procentų.
„Jeigu sumažėjos elektros kainai rinkoje ir toliau gamintume brangesnę elektrą termofikacinėse jėgainėse, tai būtų vartotojų lėšų švaistymas. Nėra nė vienos priežasties, kodėl ūkininkas iš Radviliškio ar mokytoja iš Ignalinos turėtų remti neefektyviai veikiančią elektrinę Vilniuje ar Kaune“, – kalbėjo energetikos ministras Rokas Masiulis.
Jis pabrėžė, kad panaikinus elektros gamybos kvotas, bus taupomas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetas, kurį suneša visi vartotojai. Dėl suplanuotų permainų vartotojai sutaupys apie 18 mln. eurų.
Bendrovė „Litgrid“ pagal Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) metodiką įvertino elektros galios poreikį. Remiantis šiuo vertinimu, nei Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (TE-3), nei Kauno termofikacijos elektrinė (KTE), nei Panevėžio kombinuoto ciklo termofikacinė elektrinė nėra būtinos Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumui ir gamybos adekvatumui bei saugumui užtikrinti. Vietinę gamybą gali patikimai užtikrinti Lietuvos elektrinė Elektrėnuose.
TE-3 nėra būtina ir Vilniaus miestui apsirūpinti šiluma – ji gali būti pagaminta kituose įrenginiuose, kurie yra kur kas efektyvesni. Nustojus eksploatuoti Vilniaus TE-3, jos išlaikymo pastovieji kaštai – apie 11 mln. eurų per metus – nebūtų įtraukiami į šilumos kainą. KTE reikalinga Kauno miestą aprūpinti šiluma, tačiau ji už mažesnę kainą gali būti pagaminta ne KTE energetiniame bloke (kogeneraciniame įrenginyje, kuriame gaminama elektros ir šilumos energija), o dujiniuose vandens šildymo katiluose, gaminant tik šilumos energiją.
„Surinkta informacija bei atlikti skaičiavimai patvirtina, kad nėra pagrindo bauginti gyventojus šilumos kainų šuoliais. Be to, reikėtų kalbėti ir apie teisingą išlaidų paskirstymą. Kadangi termofikacinių elektrinių nebereikia elektros energetikos sistemos saugumui, negalime versti visų elektros vartotojų remti šilumos vartotojus Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Juk tuomet elektros pirkėjai mokėtų už paslaugą, kurios negauna“, – komentavo R. Masiulis.
Termofikacinės elektrinės toliau galės veikti rinkos sąlygomis. Kita išeitis – jas konservuoti. Išlaidos tam nedarytų jokios jaučiamos įtakos šilumos kainai. Pavyzdžiui, Lietuvos elektrinės 5 ir 6 blokų konservavimas kainavo apie 70 tūkst. eurų. Tuo tarpu vien Vilniuje dėl kvotų panaikinimo bus sutaupyti 4-5 milijonai eurų.
