19 kovo, 2015

ES auditoriai: daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama ne ES lėšų įsisavinimui, o rezultatams ir poveikiui

Šiandien Valstybės kontrolėje lankėsi Europos Audito Rūmų (EAR) narė Rasa Budbergytė. Ji pristatė EAR 2013 m. metinę ataskaitą ir pagrindinius Europos Sąjungos (ES) biudžeto vykdymo aspektus, EAR reformą, 2015 m. veiklos programą, apžvelgė, kaip Lietuvoje naudojamos ES skiriamos lėšos.

2013 m. ES biudžeto ataskaitose auditoriai nustatė reikšmingą 4,7 proc. klaidų lygį (2012 m. – 4,8 proc.). Pažymėtina, kad valstybių narių institucijų ir Europos Komisijos (Komisijos) įvykdytos korekcijos ir sugrąžintos lėšos turėjo teigiamą poveikį įvertintam klaidų lygiui. Be šių veiksmų jis būtų buvęs 6,3 proc. Tačiau galėjo būti išvengta ir daugiau klaidų, nes kaip ir 2012 m., daugeliu atvejų valstybių narių institucijos turėjo pakankamai informacijos jas nustatyti ir ištaisyti.

Svarbu pabrėžti, kad EAR nurodytos klaidos nėra sukčiavimo, neefektyvumo ar išeikvojimo matas. Tai pinigų sumos, kurios neturėjo būti sumokėtos iš ES biudžeto, nes buvo panaudotos nesilaikant atitinkamų ES taisyklių. Dažniausiai pasitaikančios klaidos yra prašymai kompensuoti netinkamas išlaidas, projektus, veiklą ar naudos gavėjus, rimti viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai ir neteisingos žemės ūkio paskirties plotų deklaracijos.

EAR nustatė, kad įvertintas klaidų lygis didesnis tose srityse, kuriose atsakomybe už ES lėšų valdymą Komisija dalijasi su valstybėmis narėmis. Srityse, kurias tiesiogiai valdo Komisija, klaidų lygis sudaro 3,7 proc. Daugiausia klaidų nustatyta dviejose politikos srityse – Regioninės politikos, energetikos ir transporto bei Kaimo plėtros, aplinkos, žuvininkystės ir sveikatos.

Pasak EAR, ir toliau didėja iš būsimų biudžetų finansuotinos sumos, todėl labai svarbu, kad Komisija planuotų savo mokėjimo reikalavimus vidutinės trukmės ir ilgalaikiam laikotarpiui. Be to, panaudojant ES lėšas, 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu didžiausias dėmesys buvo skiriamas jų įsisavinimui („jei nepanaudosi, prarasi“) ir atitikčiai, o ne veiksmingumui. Pavyzdžiui, atrenkant projektus ES lėšoms gauti visų pirma buvo atsižvelgiama į poreikį paskirstyti turimas ES lėšas, po to – į būtinybę atitikti taisykles ir tik tada, tačiau ribotai, – į rezultatus ir poveikį. Nepakankamas dėmesys veiksmingumui yra esminis didelės ES biudžeto dalies koncepcijos trūkumas.

„Nuo šiol ES lėšos turi būti atidžiau valdomos ir kontroliuojamos. Europos Komisija ir valstybės narės turi daugiau dėmesio skirti tam, kaip jos panaudoja mūsų mokesčių mokėtojų pinigus. Mums reikia daugiau paskatų, kad galėtume pagerinti veiklos rezultatus ir lėšas panaudoti racionaliausiu būdu“, – sakė R. Budbergytė.

Kalbėdama apie Lietuvą, R. Budbergytė pagyrė Lietuvos pastangas laiku panaudoti 2007–2013 m. laikotarpio struktūrinių fondų lėšas – Lietuva 2014 m. viduryje pirmavo su 89 proc. lėšų panaudojimo rodikliu. Pasak R. Budbergytės, tai labai geras rodiklis, nes manoma, kad šalys su žemu lėšų įsisavinimo lygiu linkusios mažiau atsakingai ir rezultatyviai panaudoti lėšas programavimo laikotarpio pabaigoje. Lietuva taip pat gerai atrodo ir apibendrinus 2007–2013 m. laikotarpio struktūrinių ir žemės ūkio fondų išlaidų panaudojimo teisėtumą. Komisijos pateikiami duomenys apie su rizika susijusias lėšų sumas rodo, kad Lietuva pagal lėšų panaudojimo rizikos apimtį neatrodo blogiau už ES vidurkį. Tiesa, už Žemės sklypų identifikavimo sistemos trūkumus 2008–2011 m., dėl kurių nebuvo užtikrinti efektyvūs administraciniai patikrinimai, Komisija skyrė Lietuvai beveik 10 mln. eurų finansinius pataisymus.

EAR yra viena iš penkių pagrindinių ES institucijų – tai nepriklausomas ES finansų išorės auditorius, kuris padeda tobulinti ES finansų valdymą ir veikia kaip nepriklausomas ES piliečių finansinių interesų sergėtojas. R. Budbergytė yra EAR kolegijos, prižiūrinčios ES žemės ūkį ir gamtinius išteklius, seniūnė.


15 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, tęsdamas tradicines darbo dienas regionuose, su komanda dirbo Šakių rajone. Šalies vadovas susitiko su […]

12 balandžio, 2024

2022 m. ketvirtą ketvirtį pradėtos karinio miestelio Šiauliuose statybos baigtos ir objektas atiduotas į Krašto apsaugos ministerijos rankas, praneša Nekilnojamojo […]

Gabrieliaus Jauniškio nuotr.
12 balandžio, 2024

Balandžio 11 dieną Lietuvoje pirmą kartą vyko Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumas, į kurį susirinko daugiau nei 900 svečių iš […]

12 balandžio, 2024

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį paskelbė duomenis apie prezidento posto siekiančius kandidatus. Pateikta informacija apie kandidatų deklaruotas pajamas bei turtą rodo, […]

11 balandžio, 2024

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių plenarinei sesijai Vilniuje pirmininkaujantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo šio susitikimo proga vykstančio tarptautinio verslo […]

11 balandžio, 2024

Su Vilniuje viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva ir toliau išliks viena ištikimiausių Ukrainos […]

11 balandžio, 2024

Jei paskutinę minutę neįvyks jokių teisinių manevrų, balandžio 15 d. Niujorke prasidės pirmasis JAV prezidento Donaldo Trumpo baudžiamasis procesas. Tai […]

10 balandžio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto atleidimo. Tai Eltai patvirtino prezidento patarėjas Ridas […]

8 balandžio, 2024

Pirmadienį Vilniuje bus sutikti pirmieji Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados kariai – į sostinę atvyks per 20 karių ir Vokietijos kariuomenės […]

7 balandžio, 2024

Slovakijoje šeštadienį vykusį lemiamą antrąjį prezidento rinkimų turą laimėjo socialdemokratas Peteris Pellegrinis. Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad ankstų sekmadienio rytą […]

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
6 balandžio, 2024

Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki referendumo balsavimo dėl daugybinės pilietybės, tiek dalis politikų, tiek komunikacijos ekspertų pasigenda informacijos šiuo […]

6 balandžio, 2024

Vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteisti buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis ir parlamentaras Vytautas Gapšys mano, kad buvo […]

5 balandžio, 2024

Penktadienio trišaliame susitikime tarp Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamento ir ūkininkų delegacijų šalių atstovai buvo sutarta dėl deklaracijos, kurioje numatoma siekti […]

5 balandžio, 2024

Ne tik už mus kovojanti Ukraina, bet ir visas civilizuotas pasaulis turi tapti jėga, kuri sustabdys Rusijos agresiją kartą ir […]

5 balandžio, 2024

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis dėkoja Lietuvai dėl jos iniciatyvos blokuoti rusiškų maisto produktų patekimą į Europos Sąjungos (ES) teritoriją. Jis […]

5 balandžio, 2024

Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, siekdamas iš Pasvalio rajono […]

4 balandžio, 2024

Įtarimų dėl tarybos nario reikmėms skirtų lėšų panaudojimo susilaukęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius į savivaldybės sąskaitą grąžino daugiau kaip […]

4 balandžio, 2024

Ketvirtadienį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo savivaldybės tarybų narių veiklai skirtomis lėšomis Klaipėdos rajono taryboje. „Taip, […]

4 balandžio, 2024

Šiandien Lietuvos ir Latvijos savivaldybių atstovai susitiko Biržuose pasirašyti 2024 metų kelionių projekto „Pažinkime kaimynus Žiemgaloje“ sutarties. Joniškio, Pasvalio, Biržų, […]

Aušrinė Armonaitė. ELTA / Marius Morkevičius
3 balandžio, 2024

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma sudaryti palankesnes sąlygas stambiems projektams, užtikrinantiems neatidėliotinus valstybės saugumo […]