ES diplomatijai vadovaus griežta pozicija Rusijos atžvilgiu garsėjanti K. Kallas – „tinkamas žmogus tinkamu laiku“
Buvusi Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sekmadienį perims vadovavimą Europos Sąjungos (ES) užsienio politikai, tikimasi, kad ji gali būti kaip tik tinkama moteris, tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku.
Ukrainos likimas ir Rusijos grėsmė vyraus darbotvarkėje daugelį metų, tad ES lyderių žvilgsnis nukrypo į asmenį, labai gerai suprantantį Kremliaus keliamą grėsmę. K. Kallas, kilusi iš mažos Baltijos valstybės, kurioje kadaise viešpatavo Maskva, yra tvirta Kyjivo rėmėja ir laiko jo kovą egzistencine ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai.
Ji turi ir karčios asmeninės patirties su Rusija. Būdama Estijos ministre pirmininke, ji šiemet buvo įtraukta į Maskvos ieškomų asmenų sąrašą – tai įvyko po 75 metų, kai sovietų valdžia į Sibirą deportavo jos motiną, kai ši buvo dar vaikas.
Pasak analitikų, K. Kallas kilmė, patirtis, tai, kad ji gimė Sovietų Sąjungoje ir tai, kad jos šeima nukentėjo, o jos šalis išgyveno labai skaudžią istoriją su Rusija, yra svarbūs veiksniai. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pavadino K. Kallas tiesiog „tinkamu žmogumi Europos diplomatijai tinkamu laiku“.
Vis dėlto 47 metų buvusiai teisininkei prireiks ne tik Rusijos išmanymo, kad gerai atliktų vienas sunkiausių pareigų Europos Sąjungoje. Donaldui Trumpui grįžtant į valdžią Jungtinėse Valstijose, ji pradeda eiti pareigas neapibrėžtumo laikais.
ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams darbas dažnai buvo vertinamas kaip nedėkingas, nes reikia koordinuoti kartais radikaliai priešingas 27 šalių pozicijas, kiekvienai jų ginant savo užsienio politiką. „Pasaulis liepsnoja, todėl turime laikytis kartu“, – šį mėnesį ES įstatymų leidėjams sakė K. Kallas.
Kritikai sako, kad K. Kallas gali būti pernelyg sutelkusi dėmesį į Rusijos keliamą grėsmę ir nepaisyti kitų krizių pasaulyje. Rengdamasi šioms pareigoms, ji mėgino tai paneigti. Pasak vieno anonimiškumo pageidavusio diplomato, ji „pavargo būti vertinama kaip susitelkusi tik į vieną temą“.
K. Kallas pradedant eiti pareigas, padėtis Ukrainoje atrodo niūri. Kyla klausimų dėl JAV paramos ateityje valdant D. Trumpui, kai pavargusios Ukrainos pajėgos praranda pozicijas fronto linijoje. K. Kallas turės daug dirbti, kad nutiestų tiltus tarp ES ir naujosios Vašingtono administracijos, ir tai teks daryti sparčiai, atsižvelgiant į tai, kad D. Trumpas pažadėjo greitai užbaigti karą.
Golfą mylinti K. Kallas, ryžtinga NATO ir Europos transatlantinių ryšių rėmėja, padidino Estijos išlaidas gynybai ir gali tuo pasinaudoti mezgant ryšius su naująja JAV komanda. Pasak analitikų, K. Kallas veikiausiai pritars D. Trumo raginimams Europai didinti išlaidas gynybai ir labiau kliautis savimi saugumo srityje. Tačiau dar neaišku, ar D. Trumpas laikys vyriausiąją įgaliotinę iš Estijos pakankamai stipria ir įtakinga, pajėgia įtikinti sunkiasvores ES valstybes nares.
Abejonių dėl paramos Kyjivui gali daugėti ne tik anapus Atlanto. Po trejus metus trukusios precedento neturinčios paramos Europos Sąjungoje šiuo klausimu daugėja įtrūkių ir jie gali tik didėti, jei JAV susilpnins paramą. K. Kallas vaidins svarbų vaidmenį stengiantis išlaikyti Europą kartu ir garantuoti, kad Ukraina nebūtų įstumta į blogą susitarimą.
Ji taip pat turės užtikrinti, kad blokas nesulaužytų įsipareigojimų kurti savo gynybą. Apžvalgininkai pabrėžia, kad kai kurių valstybių elitas linkęs paaukoti ilgalaikius ES kolektyvinio saugumo interesus dėl trumpalaikių politinių laimėjimų, todėl K. Kallas vaidmuo yra daug žadanti galimybė sumažinti šią žalą.
