ES gyventojų užimtumas auga: Lietuvos rezultatai viršijo Bendrijos vidurkį
Praėjusiais metais gyventojų užimtumas Europos Sąjungoje (ES) pasiekė 75,8 proc. Tai, „Eurostat“ duomenimis“, aukščiausias rodiklis nuo 2009 metų. Didžiausias užimtumas fiksuotas Nyderlanduose, žemiausias – Italijoje. Nors Lietuvoje užimtumo rodiklis viršija ES vidurkį, tačiau, Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, iššūkių darbo rinkoje netrūksta.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje fiksuotas 79,2 proc. gyventojų užimtumas. Tuo metu, pasak UŽT atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, per ketverius metus Lietuvos gyventojų užimtumas išaugo 5,7 proc. Į darbo rinką, anot jos, įsitraukė 78 400 žmonių daugiau žmonių, tačiau tam tikros grupės gyventojų vis dar susiduria su sunkumais.
„Lietuvoje didžiausius iššūkius ieškodami darbo patiria vyresnio amžiaus asmenys ir regionų, ypač kaimo, gyventojai. Būtent jie sudaro didžiąją dalį ilgalaikių bedarbių, o didesnės jų dalies įsidarbinimo galimybės yra ribotos“, – sakė pašnekovė.
Jos teigimu, birželio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota daugiau kaip 30 tūkst. ilgalaikių bedarbių, kurių nedarbo trukmė yra ilgesnė nei 12 mėn. Nepaisant to, M. Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad ilgalaikių bedarbių šiemet yra beveik 9 proc. mažiau nei pernai.
„Daugiau nei pusė registruotų ilgalaikių bedarbių yra vyresni nei 50 metų, trečdalis – gyvena kaimo vietovėse. Nors per metus ilgalaikių bedarbių tarp vyresnio amžiaus žmonių padaugėjo 2,6 proc., kaimo vietovėse jų sumažėjo dešimtadaliu“, – pažymėjo M. Jankauskienė.
Pernelyg aukšta kvalifikacija tampa iššūkiu
„Eurostat“ duomenimis, net 21 proc. europiečių dirba darbus, kuriems nebūtina tokia aukšta kvalifikacija, kokią jie yra įgiję. Lietuva šioje kategorijoje septinta, o vertinant lyčių skirtumus matyti, kad moterys savo kvalifikacijos neatitinkančius darbus dirba dažniau nei vyrai. Be to, ši lyčių nelygybė – didžiausia tarp ES šalių. Savo ruožtu UŽT atkreipia dėmesį, kad profesinė lyčių takoskyra Lietuvoje apskritai dar gana ryški.
„Daugeliui profesijų ir pareigybių būdingi stereotipai bei koncentracija konkrečiose veiklos srityse. Pastebima, jog moterys dažniausiai renkasi rūpybos ir priežiūros, gydymo, mokymo, maisto gamybos, aprangos, grožio, sveikatinimo ir asistavimo sferas. Savo ruožtu vyrai įprastai dirba metalo apdirbimo, transporto srityse, statybos, pramonės ir IT sektoriuose“, – teigia tarnyba.
Tarp ES šalių pernelyg aukštos kvalifikacijos rodiklis buvo didžiausias Ispanijoje su 35 proc., po jos sekė Graikija ir Kipras.
Graikijos statistikos tarnybos (ELSTAT) duomenimis, šalyje pernelyg aukšta kvalifikacija kelia rimtų sunkumų ir mažina gyventojų pasitenkinimą darbu.
„Net 33 proc. dirbančiųjų turi aukštąjį išsilavinimą, bet užima darbo vietas, kurioms toks išsilavinimas nėra būtinas. Šis disbalansas rodo darbo rinkos nesugebėjimą efektyviai įdarbinti jaunuosius specialistus pagal jų įgytas kompetencijas. Dalis jų priversti rinktis prastai apmokamas ar mažai kvalifikacijos reikalaujančias pozicijas – prekyboje ar bendro pobūdžio paslaugų sektoriuje“, – atkreipė dėmesį ELSTAT.
Italijoje sunkumų patiria jaunimas
Pagal gyventojų užimtumą paskutinę vietą ES užimanti Italija fiksuoja teigiamus pokyčius, tačiau to nepakanka siekiant varžytis su lyderėmis. Nacionalinio Italijos statistikos instituto (ISTAT) duomenimis, 2025 m. vasarį šalyje užfiksuotas užimtumo augimas. Per mėnesį dirbančiųjų skaičius padidėjo 47 tūkstančiais, arba 0,2 proc.
Pasak ISTAT, užimtumo augimas apima moteris, terminuotai įdarbintus asmenis, savarankiškai dirbančiuosius ir daugumą amžiaus grupių. Išimtis tik 25–34 metų gyventojų grupėje, kur užimtumo lygis krenta. Nepaisant to, bendras italų užimtumas pakilo iki 63 proc.
„Teigiamos tendencijos fiksuojamos ir bedarbių skaičiuje: per metus darbo ieškančių asmenų sumažėjo 342 tūkstančiais. Nežymiai sumažėjo ir ekonominiu požiūriu neaktyvių 15–64 metų amžiaus gyventojų skaičius, kuris nukrito puse procento. Šių metų vasarį Italijoje iš viso dirbo 24 mln. 332 tūkst. gyventojų“, – sakė Italijos naujienų portalo „Il Sole 24 Ore“ žurnalistas Davide Madeddu.
