ES sprendimai automobilių sektoriuje – galimybė Lietuvai tapti vertinga žiedinės ekonomikos grandimi

Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl naujo reglamento, kuris iš esmės keis žaidimo taisykles automobilių gamybos ir perdirbimo rinkoje – nuo lengvai išardomų automobilių projektavimo iki draudimo eksportuoti techniškai netinkamas naudoti transporto priemones į trečiąsias šalis. Žaliųjų finansų instituto vadovas Audrius Šilgalis pastebi, kad šis reglamentas gali atverti naujų galimybių Lietuvai – jeigu tik  naudotų automobilių dalių verslai kilstelės paslaugų kokybę ir sugebės integruotis į kuriamą žiedinės ekonomikos sistemą. 

Susitarimas, pasiektas 2025 m. gruodžio 12 d., yra dalis platesnės ES žiedinės ekonomikos darbotvarkės. Juo siekiama mažinti automobilių sektoriuje susidarančių atliekų kiekį, spręsti vadinamųjų „dingstančių automobilių“ problemą ir ES ekonomikoje išlaikyti vertingas žaliavas. 

„Pagal naująjį reglamentą, kuris pakeis dvi šiuo metu galiojančias direktyvas, bus taikomi nauji ir griežtesni reikalavimai visam transporto priemonės gyvavimo ciklui – nuo dizaino, numatančio lengvesnį išardymą, mažiau mišrių medžiagų, iki aiškių ardymo instrukcijų bei išplėstos gamintojo atsakomybės už galutinį utilizavimą. Tai neišvengiamai pareikalaus investicijų ir iš gamintojų, ir iš perdirbimo sektoriaus“, – pastebi Audrius Šilgalis, Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) vadovas. 

Naujajame reglamente numatomas privalomas perdirbto plastiko kiekis naujuose automobiliuose – per šešerius metus nuo reglamento įsigaliojimo kiekviename naujame automobilyje turės būti ne mažiau kaip 15 proc. perdirbto plastiko, o per dešimt metų šis rodiklis turės išaugti iki 25 proc. Dalis šio kiekio turės būti gaunama „uždaro ciklo“ principu – iš eksploataciją baigusių transporto priemonių. Taip pat numatyta, kad ateityje tokie tikslai bus nustatyti perdirbto plieno, aliuminio ir kitų medžiagų panaudojimui. 

Siekia išlaikyti žaliavas ES ekonomikoje

ES institucijų vertinimu, kasmet iš oficialių sistemų „dingsta“ apie 3,5 mln. transporto priemonių, todėl vienas iš svarbių pokyčių, kuris įsigalios po pereinamojo laikotarpio – draudimas eksportuoti techniškai netinkamas naudoti transporto priemones į trečiąsias šalis. Taip pat stiprinama išplėstinė gamintojo atsakomybė – gamintojai turės padengti eksploataciją baigusių transporto priemonių surinkimo ir tvarkymo kaštus, nepriklausomai nuo to, kurioje ES valstybėje transporto priemonė pasiekia gyvavimo pabaigą. 

„Siekiama, kad svarbios detalės ir medžiagos – ypač metalai, plastikai ir kritinės žaliavos iš elektrinių variklių bei baterijų – nebebūtų tiesiog išvežamos į trečiąsias šalis ar paliekamos automobilių sąvartynuose. Vietoje to, jos būtų sistemingai išimamos ir perdirbamos Europoje, taip mažinant priklausomybę nuo žaliavų tiekimo grandinių iš Azijos ir kitų regionų. Žiūrint iš Lietuvos perspektyvos, tai galėtų būti mums ypač gera niša kurti stipresnius automobilių perdirbimo centrus ir iš esmės pertvarkyti atliekų ūkį panašiai, kaip tai buvo padaryta su pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkymu“, – kalba ŽFI vadovas A. Šilgalis.  

Bazė yra, reikia sumaniai prisitaikyti

ŽFI ekspertas atkreipia dėmesį, kad Lietuva naudotų automobilių detalių tiekimo, pardavimo srityje jau dabar yra viena iš didesnių žaidėjų ES, turinti bazę, kurią galima kryptingai vystyti ir plėsti. 

„Esminis klausimas, ar pavyks dalį šių įmonių paslaugų pakelti į aukštesnį lygį, kur būtų ne tik parduodamos dalys, bet ir sistemingai atgaunamos medžiagos pagal naujus ES reikalavimus. Lietuvoje šiandien yra perdirbamos švino baterijos, kurių beveik 100 proc. sudedamųjų dalių gali būti panaudotos naujiems akumuliatoriams gaminti, tad gebėjimų prisitaikyti tikrai turime. Mūsų žiniomis, regionuose jau buvo svarstytos idėjos plėtoti automobilių perdirbimo veiklas.  Jei atsirastų aiškios ES ir nacionalinės taisyklės bei finansavimo instrumentai, tokie projektai galėtų tapti realiomis investicijomis ir specializacijų galimybėmis Lietuvai“, – teigia A. Šilgalis. 

Preliminarų susitarimą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Numatyta, kad reglamentas bus pradėtas taikyti praėjus dvejiems metams nuo jo įsigaliojimo.