lapkričio 30, 2018
Daiva Beliokaitė
Etninė kultūra – mūsų gyvasties šaltinis

Apie etninės kultūros puoselėjimą Klaipėdos rajone kalbamės su mero pavaduotoja Violeta Riaukiene.

Dabar labai daug kalbama apie etninę kultūrą, apie įvairius etinės kultūros projektus, apie jos apraiškas ne tik oficialiame kultūriniame, bet ir kasdieniame gyvenime. Kaip Jums atrodo, ar tai yra iš tiesų verta stiprinti, skatinti visuomenę kuo daugiau pažinti, suprasti ir įsisąmoninti mūsų, lietuvių, etninės kultūros elementus, − o gal tai tik praeinanti mada ir verčiau suskubti žengti šiuolaikiškumo kryptimi?

Manau, kad kuo daugiau perimame iš etninės kultūros, tuo labiau tampame šiuolaikiški gerąja prasme. Atrasdami senas dainas, pasakojimus, šokius ir apeigas pajuntame gyvą ryšį su senolių pasaulėjauta ir pasijuntame ramesni bei stipresni, gaivindami senuosius amatus atrandame naujus pomėgius ir net kuriame naujus verslus, panaudodami senosios architektūros elementus naujose statybose – atrandame ir iš naujo įvertiname baltiškosios pasaulio harmonijos sampratas, prisimename ir iš naujo pradedame naudoti senąsias statybines medžiagas, atsigręžiame į ekologiją, tampame sveikesni, kulinarinio paveldo gaivinimas neišvengiamai mus kreipia ekologinės žemdirbystės link… Taigi etninės kultūros puoselėjimas per ekologiją neatsiejamas nuo šiuolaikinio žmogaus sveikos gyvensenos poreikio ir dvasinio tobulėjimo, siekio išsaugoti sveiką ir jaukią aplinką ateities kartoms. Apie tai kalbėta ir neseniai Gargžduose vykusioje Žaliųjų idėjų konferencijoje. Taigi etninė kultūra tiesiogine prasme yra šiuolaikinio gyvenimo variklis. Džiugu, kad ir valstybė, ir savivaldybės ją remia ir puoselėja.

Svarbiausia mūsų Savivaldybės etninės kultūros puoselėjimo priemonė – Etninės kultūros projektai (anksčiau buvusi programa). Kiek jiems skirta lėšų, kokie jie šiemet?

Ateinančiais metais etinės kultūros projektams numatoma skirti 15 tūkst. eurų. Iš viso pateikti 33 projektai (pernai – 29), iš jų: kultūros įstaigų – 8 (visos įstaigos), švietimo/ugdymo įstaigų – 17, NVO sektoriaus – 6, VšĮ − 2. Bendra suma, prašoma iš Savivaldybės biudžeto – daugiau kaip 36 tūkst. eurų, taigi iš tiesų atrankos komisijos laukia atsakingas darbas. Prioritetas kasmet teikiamas tiems etninės kultūros projektams, kurie atspindi Seimo patvirtintų atmintinų metų, susijusių su svarbiais lietuvių etninės kultūros įvykiais, asmenimis bei reiškiniais, temas. Pavyzdžiui, Žemaitijos metams bus skirta ir Klaipėdos rajono kultūros įstaigų Etnokultūros savaitė, vyksianti 2019 m. rugsėjo 16−22 dienomis.

Šiemet gruodžio 13 d. pirmą kartą vyks ir Etninės kultūros olimpiada mokyklose. Galbūt mokyklų bendruomenes įkvėps labiau domėtis būtent savo krašto tradicijomis.

Vienas iš svarbių mūsų rajono etinės kultūros įvykių, laukiančių visai netrukus, gruodžio 14 d. 16 val., − suremontuoto Dovilų etinės kultūros centro pastato atidarymo šventė. Kas naujo bus šiame kultūros centre po kapitalinio remonto?

Geriausi nauji dalykai – kurie turi tęstinumą iš praeities. Taip pat ir atnaujintas senas pastatas, išlaikęs savo dvasią ir pritaikytas šiuolaikinėms reikmėms. Šiam pastatui remontuoti iš Savivaldybės biudžeto lėšų buvo skirta daugiau kaip 283 tūkst. eurų. Darbus atliko rangovai bendrovė „Dangų centras“. Etninės kultūros centro direktorė Lilija Kerpienė ir visas jos kolektyvas savo puikiais renginiais, šviečiamąja veikla ir visais darbais įrodė, kad kultūros namų pastatą verta atnaujinti ir įrengti šiuolaikiškai, patogiai, taip pat ir išlaikyti visą senąjį architektūrinį vaizdą. Todėl po kapitalinio remonto čia galime pamatyti ir senosios sienos fragmentus, Mažosios Lietuvos pastatams būdingą arką, palėpę, kurioje įrengti du kambariai – lietuvininko ir žemaičio. Tai puiki erdvė edukacijoms, − tiek mokyklinio amžiaus vaikų, tiek jaunimo ir visų, kas tik norės Doviluose pasigilinti į lietuvininkų ir žemaičių tradicijas.

Priekulėje taip pat gyvybingos lietuvininkų etninės kultūros tradicijos, penktadienį vykusioje konferencijoje „Tilžės akto šimtmečio minėjimas Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio šviesoje“ apdovanoti jos puoselėtojai?

Taip, džiaugiamės, kad turime iš tiesų ryškių, šviesių asmenybių, tikrų Mažosios Lietuvos istorijos ir tradicijos žinovų. Konferencijos metu 16 Mažosios Lietuvos (lietuvninkų) etninės kultūros, krašto istorijos, kultūros paveldo Klaipėdos rajone puoselėtojų buvo pagerbti ir apdovanoti Tilžės akto 100-mečio atminimo medaliais: Virgina Asnauskienė, Idita Barauskienė, Jonas Čepas, Liudvikas Fetingis, Zigmantas Gedrimas, Jonas Kavaliauskas, Liucija Kyguolytė-Šeputė, Gerardas Liorenšaitis, Helmutas Lotužis, Gitana Mizgerienė, Silva Pocytė, Linus Skwirblies, Manfrydas Sprogys, Laima Sungailienė, Ilona Tulabienė, Arvydas Urbis, o Priekulės  seniūnei Daivai Bliūdžiuvienei skirta Savivaldybės padėka už aktyvų bei kūrybišką indėlį įgyvendinant Mažosios Lietuvos (lietuvninkų) etninės kultūros tradicijų, krašto istorijos, kultūros paveldo puoselėjimo iniciatyvas Priekulės seniūnijoje.

Tikime, kad ir toliau mūsų Klaipėdos krašto kultūra bus gyva, − kad jos tradicijas perims jaunoji karta, jomis didžiuosis, gebės pristatyti ir pritaikyti ne tik šventėse, bet ir savo kasdienėje aplinkoje, gyvenime vadovausis tomis vertybėmis, kurios buvo svarbios mūsų protėviams ir kurios veda į darną, gėrį, šviesią ir prasmingą gyvenimo kūrybą.

 Tradicinis eglučių bei lauko erdvių konkursas taip pat skatina prisiminti etninės kultūros tradicijas?

Taip, ir šiemet kviečiame prisijungti prie Savivaldybės inicijuojamo originaliausiai papuoštos eglutės bei lauko erdvės konkurso.

Raginame bendruomenes, švietimo, kultūros įstaigas, kaimynus, draugus, verslo įmones puošti netoliese augančias arba iš natūralių medžiagų pagamintas netradicines eglutes bei lauko erdves savo rankomis sukurtomis puošmenomis. Prieš didžiąsias metų šventes bus paskelbti konkurso nugalėtojai, kurie bus apdovanoti smagiais prizais.

Konkurso tikslas – bendrai kūrybai, kalėdinei bendrystei, savos aplinkos puošimui suvienyti mažas ir dideles bendruomenes. Konkurse bus vertinamos natūraliai, originaliai, puošmenomis iš ekologiškų ir kitų netikėtų medžiagų puoštos ar iš natūralių medžiagų pagamintos eglutės, rankų darbo žaislai, lauko erdvių puošyba.

Eglučių ir lauko erdvių vertinimo kriterijai: natūralumas, originalumas, meniškumas, gebėjimas panaudoti ekologines medžiagas. Savaime suprantama, tikimės, kad puošyboje vienaip ar kitaip atsispindės etninės kultūros elementai.

Share Button

rugpjūčio 13, 2019

Penktadienį, rugpjūčio 9 d., Chaimo Frenkelio vilos parke lūpinės armonikėlės virtuozas iš Italijos Gianluca Littera susirinkusius žiūrovus įtikino, kad lūpinė […]

rugpjūčio 12, 2019

Rugpjūčio 9 d. Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje prasidėjo  pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 145-ojo gimtadienio šventė. Šv. Mišias aukojo […]

rugpjūčio 7, 2019

Rugpjūčio 4 dieną Nacionaliniame Airijos sporto centre Dubline vyko pirmoji lietuviška šeimų sporto šventė. Pasaulio lietuvių metams skirtas renginys subūrė […]

rugpjūčio 7, 2019

Individualios psichologo konsultacijos vyksta Darželio g. 11, Žilvičių g. 22, Debreceno g. 41, Daukanto g. 23, Pievų Tako g. 21-1, Klaipėda. […]

rugpjūčio 5, 2019

1863-ųjų sukilimas buvo paskutinis istorijos įvykis, kuriame lietuviai ir lenkai veikė kartu – kaip skelbė sukilimo šūkis, „Už mūsų ir […]

rugpjūčio 2, 2019

Interneto knygynas Knygų klubas kviečia susipažinti su geografijos mokytoju Mantu Karanausku, kuris parašė knygą apie skirtingomis veiklomis užsiimančius žmones „Mano […]

liepos 22, 2019

Gražia tradicija tapo liepos mėnesį, prieš abiturientų išleistuves, apdovanoti aukščiausius – 100 balų – įvertinimus gavusius Šilutės krašto dvyliktokus. Šiųmetis […]

liepos 22, 2019

Vokietijos Frankenbergo mieste startavo 56-asis Europos tautų kultūrų festivalis „Europiada“, sukvietęs beveik penkis tūkstančius dalyvių iš visos Europos. Renginyje dėmesys […]

liepos 22, 2019

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis liepos 18 d. priėmė ilgamečius savivaldybės partnerius, Šilutės krašto mylėtojus Daivą ir Alfredą Bartminus […]

liepos 15, 2019

Liepos 14-ąją Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje Prezidentui Valdui Adamkui buvo suteiktas Neringos miesto Garbės piliečio vardas. Neringos miesto […]