Europa kenčia nuo rekordinio karščio: gaisrai naikina tūkstančius hektarų, auga mirčių skaičius

Europa išgyvena dar vieną ekstremalių orų laikotarpį – pietines žemyno valstybes sukaustė intensyvi karščio banga, kuri ne tik kelia pavojų žmonių sveikatai, bet ir kursto didžiulius miškų gaisrus. Italijoje, Ispanijoje ir kitose Viduržemio regiono šalyse ugniagesiai kovoja su liepsnomis, o Prancūzijoje skaičiuojamos perteklinės mirtys, siejamos su neįprastai aukšta temperatūra.

Mokslininkai perspėja, kad tokie reiškiniai tampa vis dažnesni ir intensyvesni dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos.

Sicilijoje liepsnos plinta dėl karščio ir stipraus vėjo

Vienas didžiausių iššūkių šiuo metu tenka Italijai. Sicilijoje plinta miškų gaisrai, kuriuos dar labiau sustiprina iš Afrikos per Viduržemio jūrą atnešamas karštas ir sausas sirokas.

Gelbėjimo tarnybos visą naktį siuntė papildomas ugniagesių pajėgas į skirtingas salos vietoves. Netoli Sicilijos sostinės Palermo esančioje Santo Stefano savivaldybėje dėl artėjančių liepsnų buvo evakuota daugiau kaip 100 žmonių.

Pačiame Palerme dėl gaisrų poveikio buvo sutrikęs elektros tiekimas, o kai kuriuose miesto rajonuose tvyrojo tiršti dūmai.

Karštis Sicilijoje pasiekė itin aukštas ribas. Palerme buvo užfiksuota 42,4 laipsnio temperatūra, o kai kuriose salos vietose termometrai rodė net 46,2 laipsnio.

Panaši situacija susidarė ir Sardinijoje – antroje pagal dydį Italijos saloje, kur taip pat kilo keli miškų gaisrai.

Ispanijoje – vienas didžiausių pastarųjų metų gaisrų

Didžiulis miško gaisras Ispanijos Gvadalacharos provincijoje jau sunaikino apie 32 tūkst. hektarų teritorijos. Tai vienas didžiausių gaisrų šalies istorijoje nuo tada, kai pradėta sistemingai fiksuoti tokio pobūdžio statistiką.

Sudegęs plotas prilygsta maždaug 45 tūkst. futbolo aikščių.

Gaisras, kuris, pirminiais duomenimis, galėjo kilti dėl žemės ūkio darbų, privertė evakuoti 34 gyvenvietes – iš viso buvo laikinai perkelta apie 1,2 tūkst. žmonių.

Pagerėjus situacijai, daliai gyventojų jau leista grįžti į namus, tačiau ugniagesiai išlieka budrūs – prognozuojami stipresni vėjai gali vėl sustiprinti liepsnas.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedras Sanchezas, apsilankęs gaisro teritorijoje, paragino stiprinti valstybės kovą su klimato krizės pasekmėmis.

Gaisrų mastas Ispanijoje sparčiai auga

Europos Žemės stebėjimo programos „Copernicus“ duomenimis, nuo metų pradžios Ispanijoje jau išdegė apie 123 tūkst. hektarų teritorijos.

Tai beveik tris kartus daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Gvadalacharos gaisras tapo antru pagal dydį Ispanijoje nuo 1968 metų. Didesnis buvo tik 2025 metais Galisijos bei Kastilijos ir Leono regionuose kilęs gaisras, kai buvo sunaikinta apie 38 tūkst. hektarų miškų ir gamtinių teritorijų.

Karštis Europoje tampa ir sveikatos krize

Ekstremalus karštis kelia ne tik gaisrų pavojų. Vis daugiau dėmesio skiriama tiesioginiam poveikiui žmonių sveikatai.

Prancūzijoje per antrąją birželio pusę užregistruotos 5 764 perteklinės mirtys. Tai reiškia, kad mirčių skaičius buvo didesnis nei įprastai tokiu laikotarpiu.

Vien Paryžiaus regione užfiksuota apie 2 tūkst. daugiau mirčių nei įprasta.

Sveikatos institucijos pabrėžia, kad kol kas nėra galutinai nustatyta, kiek šių mirčių tiesiogiai sukėlė karštis, tačiau galutinis vertinimas bus pateiktas vėliau.

Labiausiai paveikti vyresni žmonės – du trečdaliai perteklinių mirčių teko vyresniems nei 75 metų gyventojams.

Prancūzija patyrė neįprastai ankstyvą ir stiprią karščio bangą

Prancūzijos sveikatos specialistai skelbia, kad antrąją birželio pusę šalį užklupusi karščio banga buvo viena iš intensyviausių per pastaruosius dešimtmečius.

Ji truko 16 dienų – nuo birželio 17 iki liepos 2 dienos – ir paveikė beveik visus šalies gyventojus.

Ši karščio banga buvo stipresnė nei iki šiol daugiausia aukų pareikalavęs 2003 metų karščio laikotarpis, kai Prancūzijoje dėl ekstremalios kaitros mirė apie 15 tūkst. žmonių.

Palyginimui, per visą praėjusią vasarą Prancūzijoje dėl karščio fiksuota apie 5,7 tūkst. perteklinių mirčių.

Mokslininkai: ekstremalūs karščiai tampa nauja realybe

Klimato mokslininkai pabrėžia, kad tokios karščio bangos nėra atsitiktiniai reiškiniai.

Dėl žmogaus veiklos sukelto klimato atšilimo pasaulyje didėja vidutinė temperatūra, o kartu dažnėja ekstremalūs reiškiniai – ilgesnės sausros, stipresnės karščio bangos ir didesnės miškų gaisrų rizikos.

Karštis ypač pavojingas Viduržemio regionui, kur vasarą dažnai susidaro sausos sąlygos, o stiprūs vėjai gali per kelias valandas išplėsti gaisrų židinius į didžiules teritorijas.

Ekspertai perspėja, kad Europa turi ne tik reaguoti į ekstremalių reiškinių pasekmes, bet ir investuoti į jų prevenciją – geresnį miestų pasirengimą karščiams, miškų apsaugą, ankstyvojo perspėjimo sistemas ir klimato kaitos mažinimo priemones.