Europa negali būti strategiškai stipri be stipraus žemės ūkio

Artėjant kovo 19–20 d. vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, Europos ūkininkams atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Tarybos pirmininką António Costa ragindamos užtikrinti stiprią Bendrąją žemės ūkio politiką Europos strateginio atsparumo kontekste. Apie šio kreipimosi reikšmę ir žemės ūkio vaidmenį dabartinėje geopolitinėje situacijoje kalbamės su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininke Algimanta Pabedinskiene.

Pastaruoju metu Europos ūkininkų organizacijos kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos pirmininką. Kodėl šis kreipimasis dabar toks svarbus?

Šiuo metu Europa susiduria su itin sudėtinga geopolitine situacija. Karas Ukrainoje, nestabilumas Artimuosiuose Rytuose, įskaitant konfliktus, susijusius su Iranu, rodo, kad Europa turi stiprinti savo strateginę autonomiją. Kalbame apie energetiką, žaliavas, saugumą, tačiau kartu turime kalbėti ir apie maisto saugumą.

Todėl Europos žemdirbių savivaldos organizacijos, tame tarpe ir Lietuvos žemės ūkio rūmai, kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos pirmininką António Costą, ragindamos, kad Europos lyderiai, spręsdami saugumo ir konkurencingumo klausimus, nepamirštų ir žemės ūkio. Be stipraus žemės ūkio sektoriaus Europa negali būti strategiškai atspari.

Ar galima sakyti, kad žemės ūkis tampa strateginio saugumo dalimi?

Be jokios abejonės. Maisto saugumas yra viena iš strateginio atsparumo sudedamųjų dalių. Pastarieji metai aiškiai parodė, kad tiekimo grandinės gali būti sutrikdytos, energijos kainos gali staigiai augti, o geopolitiniai konfliktai gali tiesiogiai paveikti maisto gamybą.

Todėl stiprus, konkurencingas ir gyvybingas žemės ūkis yra būtinas. Tai svarbu ne tik ūkininkams – tai svarbu visiems Europos gyventojams. Europa turi užtikrinti, kad jos gyventojai būtų aprūpinti saugiu ir kokybišku maistu, o kaimo regionai išliktų gyvybingi.

Kokią pagrindinę žinią ūkininkų organizacijos siunčia Europos Vadovų Tarybai?

Svarbiausia žinia yra ta, kad būtina kuo greičiau pradėti strateginę diskusiją apie būsimos Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimą ir struktūrą.

Kalbame apie du esminius klausimus: būsimąją 2028–2034 metų daugiametę finansinę programą ir Bendrosios žemės ūkio politikos struktūrą po 2027 metų. Tai sprendimai, kurie turės ilgalaikį poveikį visam Europos žemės ūkio sektoriui.

Šiuo metu Europos Komisija jau yra pateikusi pasiūlymus dėl šių politikos krypčių, tačiau jie dar nebuvo aptarti aukščiausiu politiniu lygiu. Todėl Europos Vadovų Tarybos diskusija yra būtina.

Kodėl ūkininkai nerimauja dėl finansavimo?

Didelį susirūpinimą kelia siūlomas apie 22 proc. žemės ūkio finansavimo sumažinimas 2028–2034 metų daugiametėje finansinėje programoje. Tačiau įvertinus infliacijos poveikį realus paramos sumažėjimas gali būti dar didesnis – kai kuriais vertinimais net daugiau kaip 50 procentų.

Tai kelia labai rimtų klausimų. Jei norime stipraus, konkurencingo ir modernėjančio žemės ūkio, finansavimas turi būti stabilus ir pakankamas.

Kaip geopolitiniai įvykiai veikia ūkininkus?

Geopolitiniai konfliktai tiesiogiai veikia žemės ūkį. Pavyzdžiui, kylant naftos ir dujų kainoms didėja trąšų, kuro, transporto ir kitų gamybos veiksnių kainos. Tai reiškia didesnes ūkininkų sąnaudas ir mažesnį konkurencingumą.

Jeigu tuo pačiu metu dar mažinamas finansavimas, ūkininkams tampa labai sudėtinga planuoti investicijas, modernizaciją ar net išlaikyti ūkių gyvybingumą.

Kokių sprendimų tikitės iš Europos lyderių?

Tikimės aiškios strateginės krypties. Europos Vadovų Taryba turi įvertinti, kad stipri Bendroji žemės ūkio politika yra būtina Europos maisto saugumui, kaimo regionų gyvybingumui ir visos Europos ekonominiam atsparumui. Šiandien, kai pasaulis tampa vis labiau nestabilus, investicijos į žemės ūkį yra investicijos į Europos saugumą.

Kokį vaidmenį šiame procese matote žemdirbių organizacijoms?

Žemdirbių organizacijos yra svarbus dialogo partneris. Mes atstovaujame ūkininkų interesams ir galime pateikti realią informaciją apie situaciją sektoriuje.

Esame pasirengę konstruktyviai bendradarbiauti su Europos institucijomis ir prisidėti prie diskusijų dėl Europos žemės ūkio ateities. Mūsų tikslas – kad sprendimai būtų priimami atsakingai ir užtikrintų ilgalaikį Europos žemės ūkio sektoriaus gyvybingumą.

Žemės ūkis nėra tik ekonomikos sektorius. Tai – Europos stabilumo, maisto saugumo ir strateginio atsparumo pagrindas.