„European Energy Lietuva“ biuro vadovas: žaliojo vandenilio ir e. metanolio gamykla padarytų šalį mažiau priklausoma nuo iškastinio kuro importo

Žaliojo vandenilio ir e. metanolio gamyklos Lietuvoje įrengimas reikštų apie 400 mln. eurų užsienio investicijų į šalį, teigia „European Energy Lietuva“ biuro vadovas Tadeušas Konkovskis. Visgi, anot jo, šiuo metu dar tik atliekamos šio projekto poveikio aplinkai studijos ir nėra aišku, kada gamykla gali būti statoma.

Taip pat, anot jo, pabaigus tokios gamyklos statybas, ji kasmet sumokėtų apie 1,5 mln. eurų mokesčių, prisidėtų prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Be to, tvirtino jis, kadangi iš vandenilio gaminant e. metanolį išskiriama daug šilumos, ją būtų galima naudoti šildymui.

„Žaliųjų degalų gamyba Lietuvoje padėtų sumažinti valstybės priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir padidinti šalies energetinį saugumą“, – antradienį „European Energy“ renginio metu teigė T. Konkovskis.

„European Energy Lietuva“ biuro vadovas paminėjo, kad nors Kretingos ir Akmenės gyventojai anksčiau yra išreiškę nepasitenkinimą, kad ši gamykla gali būti statoma jų rajonuose, šie regionai išlieka prioritetiniais.

„Kol kas tikrai nesame pasirinkę trečios ar ketvirtos vietos, be Kretingos ir Akmenės. (…) Tos dvi yra prioritetinės, kurios turi labai patrauklią struktūrą“, – tvirtino jis.

Tuo metu ekonomistas Marius Dubnikovas pastebėjo, kad šioje gamykloje gaminami žalieji degalai būtų svarbūs transporto sektoriaus transformacijai, nes Europos Sąjungos (ES) žaliasis kursas reikš, jog naftos pagrindo degalų kainos smarkiai išaugs.

„Dėl ES mokestinių pakeitimų dyzelino kaina Lietuvoje iki 2030 m. gali pasiekti 3 eurus už litrą. Šiuo metu Lietuva suvartoja 246 tūkst. tonų dyzelino per metus. Ši gamykla net penktadalį jo galėtų pakeisti žaliaisiais degalais“, – sakė M. Dubnikovas.

Ekonomistas taip pat paminėjo, kad tokia gamykla leistų Lietuvai panaudoti, o ne išeikvoti perteklinę elektros energiją, paverčiant ją įmanomomis efektyviai laikyti medžiagomis. Anot jo, tai būtų visiškai Lietuvoje pagamintas produktas.

„Šioje gamykloje būtų pagaminta 50 tūkst. tonų dyzelino pakaitalo, kuris negaminamas iš importuotos naftos, be to, 150 mln. eurų vertės produktas būtų nuo pradžios iki galo pagamintas Lietuvoje, naudojant šalies saulę ir vėją“, – aiškino jis.

„Kai mes turėjome atominę elektrinę ir turėjome perteklių, mes buvome priversti parduoti ją Baltarusijai po centą už kilovatą“, – pridūrė jis.

T. Konkovskis prideda, kad e. metanolį yra lengva transportuoti ir saugoti, skirtingai nei vandenilį ar tiesiog iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją.

„Technologija „Power to X“ naudoja elektros energiją gaminti vandeniliui. Tai reiškia, kad atsinaujinančios energetikos produktai gali turėti tęstinumą. Vandenilio ir metanolio gamyba pasirinkta, nes vandenilis yra puiki medžiaga, kuri naudojama tiek pramonei, tiek kurui. O iš vandenilio gaminamą e. metanolį lengva transportuoti. Ir dėl to matome šią sritį, kaip palankiausią vystyti Lietuvoje“, – aiškino jis.

Ši gamykla, kaip teigia „European Energy“ „Power to x“ skyriaus vadovas Peteris Norby Svendsenas, pasiremtų technologija, kuri leidžia atsinaujinančios elektros energijos šaltinių pagalba gaminti vandenilį ir žaliuosius degalus. Šiuos žaliuosius degalus galima naudoti transporto, laivybos ir aviacijos sektoriuose, kur elektrifikacija yra sudėtinga.

Šiuo metu „European Energy“ Danijoje vysto e. metanolio gamyklą, kuri turėtų pradėti veikti dar 2024 m. Pagamintas e. metanolis bus naudojamas kaip degalai pirmajam pasaulyje CO2 neutraliam krovininiam laivui „Laura Maersk“.

„European Energy” teigia, kad planuojama gamykla yra saugi aplinkai ir žmonėms

Taip pat T. Konkovskis tvirtina, kad žaliojo vandenilio ir e. metanolio gamybos technologija yra saugi, nes šios medžiagos užsidega rečiau nei benzinas. Be to, anot jo, bet kokie galimi incidentai būtų lokalizuoti ir nepaveiktų dirbančiųjų ir gyvenančių šalia.

„Mūsų planuojamoje gamykloje bus įdiegtos naujausios technologijos ir inovacijos, leidžiančios minimizuoti įvairias rizikas, ji bus statoma laikantis aukščiausių saugos standartų. E. metanolis užsidega daug sunkiau nei benzinas ir dega apie 60 proc. lėčiau, tad bet kuri degalinė mieste, ypač turinti dujų pylimo įrangą, yra pavojingesnė. Planuojamoje gamykloje bus saugu dirbti, lankytis ir gyventi netoliese“, – sakė T. Konkovskis.

„Gamyklos įdiegiamos keliais lygiais, siekiant lokalizuoti įvairius incidentus. Tai leidžia užtikrinti, kad net jeigu įvyktų nuotėkis, nutekėjusi medžiaga būtų surenkama nuo paviršiaus. Taigi tiesiog, tie standartai, kurie galioja, leidžia labai saugiai eksploatuoti tokias gamyklas“, – tikino jis.

Taip pat, pasak „European Energy Lietuva“ biuro vadovo, tiek gamyklą statant, tiek jai vykdant veiklą, bus siekiama užtikrinti aplinkinių gyventojų saugumą.

„Visų pirma, gyventojų saugumas ir gyventojų kokybė yra vienas iš prioritetų. Ir tai rodo, kad mes turime betarpišką bendradarbiavimą su bendruomene. Ir siekiame užtikrinti, kad bendruomenės interesai būtų užtikrinti. Ir laukia ilgas dialogas su bendruomene per kurį siekiame išgryninti rizikas ir rasti bendrus sprendimus“, – teigė jis.

024 metų sausį Danijos energetikos bendrovė „European Energy“ pranešė, jog renkasi vietą, kur Lietuvoje galėtų statyti metanolio gamyklą.

Kaip tuomet skelbė „Verslo žinios“, poveikio aplinkai vertinimas buvo pradėtas dviejose vietose – Naujosios Akmenės ir Kretingos rajonuose.

Bendrovė išplatintame pranešime nurodė, kad tai būtų didžiausio galingumo tokio tipo gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.

Preliminariai planuojama, kad poveikio aplinkai vertinimai užtruks apie metus, tad vieta gamyklai bus pasirinkta 2025-aisiais. Planuojama, kad veiklą ji pradės 2028 metais, o jos pajėgumai per metus užtikrins 19,25 tūkst. tonų vandenilio ir 100 tūkst. tonų e. metanolio gamybą. Numatoma, kad šiuos žaliuosius degalus daugiausia naudos laivybos sektorius.