Europos dieną – apie ateities maistą
Europos dieną Ignalinoje įvyko mokslinė-praktinė konferencija „Europos ateities maistas“, subūrusi besidominančius naujausiomis šios srities tendencijomis. Tai buvo išskirtinė proga išgirsti pranešimus apie naujausius mokslinius tyrimus, technologines inovacijas, kurios formuoja maisto pramonės ateitį Europoje. Lietuvos mokslininkai ir praktikai dalijosi savo patirtimi ir įžvalgomis, kaip alternatyvūs baltymai gali prisidėti prie tvarių ir sveikatai palankių maisto sistemų kūrimo, kalbėta apie lėtąjį turizmą ir jo formas. Taip pat kviesta diskutuoti, dalintis savo įžvalgomis.
Konferencijos dalyvius sveikinęs savivaldybės meras Laimutis Ragaišis visiems linkėjo prasmingo laiko ir džiaugėsi, kad toks renginys pirmą kartą vyksta Ignalinoje. ,,Maistas šiais laikais yra politika. Būti nepriklausomu maisto gamybos srityje – labai svarbu. Lietuva turi potencialo, galimybių vystyti naujas veiklas, o ir mūsų kulinarinis paveldas turi savo išliekamumą bei vertę. „, – kalbėjo meras.
Dr. Karolina Trakšelytė-Rupšienė, Inovacijų agentūros BioTech skyriaus koordinatorė, išsamiai pristatė naujausias maisto inovacijas, atskleisdama, kaip nauji technologiniai sprendimai gali prisidėti prie sveikatai palankių produktų kūrimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dr. Alvija Šalaševičienė, KTU Maisto instituto direktorė, pabrėžė alternatyvių baltymų svarbą ir jų potencialą tapti pagrindine tvarių maisto sistemų dalimi. Alternatyvūs baltymai, kurie tinka auginti mūsų regione: pupos, žirniai, avižos, linai, pluoštinės kanapės. Pastebėta, kad svarbu ne tik auginti, bet išmokti juos apdoroti. Įkvepianti sėkmės istorija konferencijos dalyvius pasiekė iš Gretos Budreikės, „Tastik“ įkūrėjos ir EWA projekto nugalėtojos. Ji pasidalino savo patirtimi, kaip inovacijos gali būti pritaikytos kuriant sėkmingą verslą.
Henrieta Miliauskienė, „Slow Food“ tinklo atstovė Lietuvoje, supažindino su lėtojo turizmo koncepcija ir jos sąsajomis su tvariu maistu. Lėtas turizmas – tai alternatyva masiniam turizmui, jam svarbu ne tempas, bet gylis, ne infrastruktūra, o asmenybės, ne pramoga, o patirtis, gyvenimo būdas, ne pataikavimas turistui, o autentiškumo išsaugojimas. Pavyzdžiui, vietoje skubaus kelionių plano, kai kasdien aplankoma daug objektų, lėtasis turizmas skatina apsistoti vienoje vietoje ilgiau, tyrinėti ją pėsčiomis, mėgautis vietiniu maistu ir susipažinti su vietiniais žmonėmis.
,,Slow Food“– tai tarptautinis judėjimas, prasidėjęs Italijoje 1986 metais, kurį įkūrė italų gastronomas ir žurnalistas Carlo Petrini. Šis judėjimas kilo kaip atsakas į greito maisto („Fast food“) plėtrą ir siekė išsaugoti vietines maisto gamybos tradicijas, skatinti tvarų žemės ūkį, maisto gamybą ir sąmoningą vartojimą. Pagrindiniai ,,Slow Food“ tikslai: ginti vietines maisto gamybos tradicijas, išsaugoti tradicinius patiekalus, vietines veisles ir maisto ruošimo būdus, skatinti ekologinį ir tvarų ūkininkavimą, ugdyti sąmoningus vartotojus, šviesti visuomenę apie sveiką, sezoninį ir vietinį maistą.
Pateikta stulbinanti statistika: šiuo metu pasaulyje yra beveik 8 mlrd. gyventojų. Badauja 733 mln. žmonių, kasmet 9 mln. miršta nuo bado, 1 mlrd. tonų maisto išmetama. Lietuvoje kas penktas gyventojas neturi galimybės maitintis pilnaverčiu maistu. Akcentuota, kaip svarbu galvoti, kaip ir ką valgome, jausti pagarbą maistui. Buvo pristatytos ,,Slow food“ bendruomenės ir ūkiai įvairiuose Lietuvos kraštuose: sūrių gamyba, medaus degustacijos, duonos kepimas, lietuviškos kavos, senojo maisto receptų panaudojimas. Vienas tokių yra ir Ignalinos rajone. Tai gamtos ritmu gyvenantis Monikos Šimonėlės avių ūkis ,,Sūrio kelias“. Jis pirmasis Lietuvoje ir Baltijos šalyse praėjęs ,,Slow Food Farm“ nominavimo etapą. Monika ne tik gamina sūrius, rengia degustacijas, ji verpia vilnas, mezga, audžia audinius, panaudodama ne tik avių, bet ir šunų, triušių vilnas.
Šis įdomus renginys tapo ne tik naudingų žinių ir diskusijų platforma, bet ir smagia degustacine erdve. Dalyviams buvo siūloma pasivaišinti įvairiais sveikais skanumynais, kuriuos paruošė rajono maitinimo įstaigos, ūkiai ir bendruomenės. Ragauta naminių sūrių, duonos, kanapių užtepėlės, medaus, sausainiukų, žolelių arbatų ir net naujoviško baltyminio maisto, kurį pristatė svirplių ūkis ,,Jolvik“. Šis sėkmingas ūkis, įsikūręs Dūkšte, Ignalinos rajone, yra vienas iš pirmųjų Lietuvoje maistinių svirplių augintojų, aktyviai prisidedantis prie tvaraus maisto kultūros plėtros. Ūkį įkūrė Jolanta ir Viktoras Trečiokai, įkvėpti JAV gyvenančio giminaičio pasiūlymo imtis „ateities maisto“ gamybos.
Konferencijoje skirta dėmesio ir maisto atliekų temai. Utenos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Ramūnas Juodėnas pasakojo, kaip maisto atliekos tvarkomos ir perdirbamos. Pasak direktoriaus, tai vienas iš prioritetinių uždavinių, siekiant sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį ir prisidėti prie aplinkos tausojimo. Maisto atliekos apdorojamos specialiame įrenginyje – bioreaktoriuje, kur mikroorganizmai skaido organines medžiagas. Iš jų pagamintas biometanas naudojamas energijos gamybai, o gautas kompostas – kaip trąša žemės ūkyje ar želdynuose.
Konferencija „Europos ateities maistas“ buvo ne tik žinių ir patirties mainų vieta, bet ir puiki proga dalyviams užmegzti naujus ryšius bei įgyti įkvėpimo naujiems projektams. Renginio organizatoriai teigė, kad konferencija praturtino dalyvius naujomis žiniomis bei prisidėjo prie tvaresnės ir sveikesnės maisto ateities formavimo. Renginį organizavo Inovacijų agnentūra, KTU maisto institutas ir Europe Direct Visaginas. Partneris – Ignalinos rajono savivaldybė.
