9 spalio, 2015
Kauno miesto savivaldybės informacija

Europos kultūros sostinė 2022: nuo tarpukario atsispyrusio Kauno virsmas šiuolaikine sostine

Kauno kultūros bendruomenė apsisprendė dėl „Europos kultūros sostinės 2022” pavadinimo ir šaukinio. Atsispiriant nuo istoriškai nulemto ir Kauno miesto sinonimu tapusio „laikinosios sostinės“ pavadinimo, nuspręsta žengti toliau. Naujasis pavadinimas ir šaukinys „Contemporary Capital / Šiuolaikinė sostinė“ atspindi tai, jog pozityvioji miesto tapatybė neužstrigo praėjusiame šimtmetyje – ją visi kauniečiai kuria dabar.

„Kultūros sostinė nėra fejerverkai, blizgantys renginiai ar milijonai, kuriuos reikia įsisavinti. Pirmiausiai tai yra visų mūsų susitelkimas, bendruomenės, miestiečių įtraukimas į kultūrinį vyksmą, apskritai į miesto gyvenimą. Vertinant paraišką tapti Europos kultūros sostine, vienas iš svarbiausių aspektų bus programos turinys ir finansinis objektyvumas. Tai yra puiki galimybė atgaivinti Kauną visomis prasmėmis“, – sakė Kauno vicemeras, liberalų atstovas Simonas Kairys.

Kuo Kaunas išskirtinis?

Pasak projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ (KEKS 2022) programos rengimo vadovės Virginijos Vitkienės, Kaunas turi ilgiausią Europoje pėsčiųjų zoną – Laisvės alėją. Tai poilsio, žmonių susitelkimo, pasimatymų vieta, aplink kurią galima telkti skirtingus renginius. Dviejų upių santaka taip pat diktuoja teminę kryptį. Tai – kultūrų santaka, skirtingų požiūrių santaka. Taip pat Kaunas – fortų miestas. Tai irgi reikia išnaudoti ruošiant paraišką.

„Čia tik išoriniai (urbanistiniai) miesto savitumai. Svarbiausias Kauno išskirtinumas tas, jog žmonės čia vis dar tiki pozityviais pasikeitimais ir nori prie jų prisidėti. Čia gyvos visos šiuolaikinio meno ir kultūros formos, ryškus bendruomeninių veiklų proveržis, o tai, ko trūksta, – sukursime „Šiuolaikinės sostinės“ programos dėka“, – teigė V. Vitkienė.

Įtrauks bendruomenes

Artimiausi darbai, kurie laukia Kauno kultūros įstaigų darbuotojų ir nepriklausomų kūrybininkų – pagrindinių KEKS 2022 programos krypčių generavimas. Į šią veiklą įsitrauks ne tik menininkai, bet ir visos miesto bendruomenės.

„Pats pasirengimo procesas nutiesia labai daug tiltų tarp vietos bendruomenių, kultūros institucijų, paskatina mąstyti inovatyviau. Labai lauksime visų pagalbos generuojant idėjas ir padedant sukurti įdomią programą, kuri paskatins Kauno kaip kūrybinio miesto tapatybės sukūrimą“, – teigė V. Vitkienė.

Pasak V. Vitkienės, paruošiamieji darbai prasidėjo daugiau nei prieš metus. Tad nuėjus tokį ilgą kelią, sustoti nežadama.

„Beveik trečdalis paraiškos yra labai gili savo miesto analizė. Ji padės kultūriniam miesto vystymuisi ir ateityje. Programą ketiname suformuluoti iki vasario mėnesio pradžios. Dar keletą mėnesių paliksime partnerysčių patvirtinimams, programos ir miesto ilgalaikės strategijos sinergijai užtikrinti“, – sakė V. Vitkienė.

Kokybė ir tarptautiškumas

„Pati kultūrinė programa, jos kokybė, inovatyvumas, tarptautiškumas yra labai reikšmingas kriterijus vertinant miesto paraišką. Vis dėl to kultūros sostinių programos tikslas – ne renginių organizavimas, ne vienkartinis metų projektas, o veikiau pozityvi miesto transformacija ir tarptautinis dėmesys. Tai – miestui suteikta galimybė katalizuoti, paspartinti teigiamus kultūrinius, socialinius pokyčius mieste ir už jo ribų, siekti strateginių miesto tikslų įgyvendinimo, sukurti naujas kultūrines paslaugas, užmegzti tarptautinių ryšių, skatinti vietos žmonių kultūrinį įsitraukimą, verslo ir kultūros glaudesnį bendradarbiavimą, turizmą ir daug daugiau. Tam yra svarbus kuo didesnis vietos bendruomenės įtraukimas planuojant KEKS programos kryptis ir veiksmus“, – pasakojo Ana Čižauskienė, koordinuojanti Kauno paraiškos rengimą.

„Rengiant paraišką labai svarbus bendradarbiavimas su miesto bendruomenėmis, taip pat – kultūros prieinamumas ir aktualumas didesnei visuomenės daliai, įtraukiant kuo įvairesnes grupes“ , – teigė Kauno miesto tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Ina Pukelytė.

Bus dvi sostinės

Lietuvos miestų paraiškas vertins tarptautinė komisija. Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais teisę vienam savo miestui suteikti Europos kultūros sostinės vardą yra gavusi Lietuva ir Liuksemburgas.

Galutinis sprendimas dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo bus priimtas 2017 m. „Europos kultūros sostinės“ idėja pirmą kartą įgyvendinta 1985 metais tuometinės Graikijos kultūros ministrės Melinos Merkuri iniciatyva.


E. Kinaičio nuotr,
5 vasario, 2023

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė sekmadienį dalyvavo Kauno karininkų ramovėje vykusiame Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos (birutiečių) […]

Tomo Andrijausko nuotr.
2 vasario, 2023

M.A.M.A apdovanojimuose LATGA įsteigta Metų autoriaus statulėle praėjusią savaitę apdovanotas Paulius Jasiūnas neslepia, kad toks įvertinimas ne tik džiugina, bet […]

Dovilė Mazanec
2 vasario, 2023

Šiaurinėje Anykščių miesto dalyje pokyčių laukia net 33 ha ploto teritorija – senoji dvarvietė (ONIXTI). Šiandien didžioji dalis teritorijos yra be reikiamos […]

2 vasario, 2023

Nuo sausio pabaigos iki vasario 5 d. Italijos mieste Bolonijoje vyksta šiuolaikinio meno parodų, renginių ir specialių projektų programa „ART […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
2 vasario, 2023

Nuo parodų iki kino ir koncertų – savivaldybė parems beveik 400 kultūros ir meno projektų projektų jubiliejiniais sostinės metais ir […]

Visuomenei pristatytas Raitininkų Krašto muziejus
31 sausio, 2023

Kasmet, sausio 27-ąją, yra minima tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Šiemet minint šią dieną, sausio 28 d., Kražių M. K. […]

30 sausio, 2023

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pristato visuomenei skaitmenizuotų ir atvirų kultūros paveldo duomenų portalą, kuriame galima rasti daug svarbios […]

Jussi Tiainen nuotr.
28 sausio, 2023

Vienoje svarbiausių Suomijos šiuolaikinio meno erdvių – parodų centre „Kohta“ Helsinkyje – pristatoma lietuvių fotomenininkės Violetos Bubelytės kūryba jungtinėje parodoje „Itsekuva“ kartu […]

27 sausio, 2023

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siekia, kad kalba ne skaldytų, bet jungtų visuomenę. Todėl stengiasi išklausyti visas visuomenės grupes ir […]

27 sausio, 2023

Artėjant karo prieš Ukrainą pradžios metinėms, Mastaičiuose gyvenanti ukrainietė Ana pasidalino savo patirtimi apie gyvenimą Lietuvoje.  Pašnekovė neslėpė jaudulio, tačiau, […]

S. Žiūros nuotr.
26 sausio, 2023

Tradiciniai, jau 25-ieji, „Šv. Kristoforo“ apdovanojimai šiemet tapo Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventės dalimi. Tarp vienuolikos apdovanotųjų – net šeši, nominuoti […]

Žemaitijos kaimo ekspozicija. Muziejusalka.lt nuotr.
25 sausio, 2023

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. […]

25 sausio, 2023

Sausio 19 d. Pažaislio vienuolyno Fundatorių salėje vyko Kauno istorijos metraščio jubiliejinio 20-ojo tomo, skirto Barokui ir Pacų giminei, pristatymas. […]

J. Vaičikonio nuotr.
25 sausio, 2023

Sausio 29 d. į Panevėžio muzikinio teatro sceną grįžta Johano Štrauso operetė „Vienos kraujas“. Pirmą kartą spektaklį diriguos Martynas Bražas, […]

25 sausio, 2023

Pirmadienį, sausio 23 d., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankėsi Kaišiadorių gydymo įstaigose. Ministras detaliai susipažino, kaip gydymo įstaigose organizuojamos […]

Varšuvos karalių pilies muziejaus nuotr.
25 sausio, 2023

Pirmadienį Varšuvos karalių pilies muziejuje, minint 160-ąsias sukilimo metines, buvo atidaryta paroda „Meilė ir pareiga. 1863–1864 metų sukilimas“. Svarbią šios […]

24 sausio, 2023

Kempteno miesto muziejuje sausio 20 d. atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda „Laikinas prieglobstis. Kasdienybė Kempteno stovykloje 1945–1949 m.“ (Zuflucht auf […]

S. Benetis ir meras V. Grubliauskas, Aurimo Pociaus nuotr.
24 sausio, 2023

Literatūrinė Ievos Simonaitytės vardo premija iškilmingai įteikta Sigitui Benečiui už novelių knygą „Apgaulė“ tradiciškai per rašytojos minimą gimtadienį sausio 23 […]

22 sausio, 2023

Šiandien minimos 160-osios metinės, kai Varšuvoje prasidėjo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią, greitai išsiplėtęs ir visoje Lietuvoje. Atsiliepę į LR […]

21 sausio, 2023

Trakų viešojoje bibliotekoje sausio 12 d. vyko Regimanto Dimos knygos „Žavingasis šunsnukis. Lietuviškoji J. Pilsudskio biografija“ pristatymas. Tai penktoji autoriaus […]