Europos Parlamento narys dr. Aurelijus Veryga: Pirmieji metai Europos Parlamente
Europos Sąjunga (toliau – ES) patiria daugybę iššūkių, kuriems įveikti reikia profesionalumo ir susitelkimo. Tai ne tik greta vykstantis karas ir susiję ES gynybos ir saugumo klausimai, energetinės nepriklausomybės siekis, bet ir šlubuojantis ekonomikos konkurencingumas, vis blogėjanti demografinė situacija ir pačios ES plėtra. Prasidedančios derybos dėl naujo ES ilgamečio biudžeto kelia ir daug kitų, mums visiems aktualių klausimų.
Retas posėdis Europos Parlamente (toliau – EP) praeina nepaminėjus garsiosios M. Draghi ataskaitos apie ES konkurencingumą. Šis EP iš tiesų yra kitoks, nei keli prieš tai buvę: dabar daugiau konstruktyvumo ir realesnio situacijos vertinimo. Pasikeitusi ir Europos Komisijos (toliau – EK) laikysena, per šiuos metus sulaukėme ne vienos iniciatyvos, skirtos galiojančių ES teisės aktų peržiūrai, supaprastinimui ir racionalizavimui bei verslo ir žemės ūkio sąlygų gerinimui. Tačiau to nepakanka, ir parlamentas neabejotinai reikalaus pokyčių, kurie leistų ES atkurti savo konkurencingumą.
Vyksta daug diskusijų apie nepagrįstų Žaliojo kurso reikalavimų peržiūrą. Šiems klausimams aptarti buvo skirta ir mano Klaipėdoje organizuota konferencija „Žaliasis kursas: keliai ir klystkeliai“. Joje Lietuvos verslo, žemės ūkio, visuomeninių organizacijų atstovai bei politikai kalbėjosi apie padarytas klaidas ir būdus toms klaidoms ištaisyti. Labai džiaugiuosi bendradarbiavimu su Lietuvos verslo ir žemės ūkio bendruomene, nes gyvas ryšys su ja leidžia tiksliau formuluoti svarbius klausimus ir teikti siūlymus Europos Parlamentui.
Neabejotinai mums visiems svarbi problema – ES saugumo stiprinimas. Jis glaudžiai susijęs su nuolatine parama Rusijos užpultai Ukrainai. Tačiau ir pati ES, ilgus metus ignoravusi šalių narių pasirengimą gynybai, pasikeitus geopolitiniam kontekstui pagaliau suvokė savo saugumo ir investicijų į gynybą reikšmę. ES vis rimčiau kalbama apie visų piliečių įsitraukimo į pasirengimo grėsmėms ir krizėms svarbą. Tam skirta išsami buvusio Suomijos Prezidento S. Niinisto ataskaita. Mums, turintiems sienas su nedraugiškomis valstybėmis, tai ypač aktualūs klausimai. Turėdamas galimybę, vis primenu, kad atsparumas grėsmėms neįmanomas be tinkamos ir gerai funkcionuojančios sveikatos sistemos. Pandemija parodė, kokią didelę kainą turime sumokėti, užklupti nepasirengę. Todėl šiuo metu būtina investuoti į sveikatos infrastruktūrą bei medikų parengimą.
Kita tema, kurią nuolat įtraukiu į politinę darbotvarkę – bloga ir vis blogėjanti demografinė situacija. Deja, ši problema susilaukia nepakankamai dėmesio ir veiksmingų iniciatyvų. Dažnam sektoriui (sveikatos, švietimo, verslo ir t.t.) būdingas darbuotojų trūkumas, bandoma pritraukti daugiau specialistų. Tačiau praktiškai nekalbama apie mažėjantį gimstamumą, vis labiau atidedamą pirmojo vaiko gimimą, motinystės ir tėvystės devalvaciją bei kitas problemas. Todėl šioms temoms paskyrėme konferenciją Vilniuje, demografijos problemų sprendimui skirsime išskirtinį dėmesį ir ateityje. EP priklausau parlamentarų grupei, kuri rūpinasi šiomis problemomis. Kartu su kolegomis raginsime EK ir EP ieškoti efektyvių demografijos krizės sprendimų.
Pirmieji metai man buvo tikrai darbingi, buvau savo politinės grupės, t. y., ECR frakcijos šešėliniu pranešėju dėl vandens atsparumo strategijos bei rengiant pranešimą dėl darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir vykdymo.
Per šiuos metus Europos Parlamente pavyko suorganizuoti diskusiją, skirtą vaistų prieinamumui mažosiose valstybėse narėse, o taip pat diskusiją apie alkoholio vartojimą ir vėžinius susirgimus. O rudenį, kaip šešėlinis pranešėjas, tęsiu darbą rengiant Ypatingos svarbos vaistų aktą, kuriuo siekiama išspręsti vaistų trūkumo problemas.
Džiaugiuosi, kad galėjau į EP pakviesti įvairių Lietuvos regionų gyventojus, atvežti jaunimo atstovus į Europos jaunimo renginį. Viena kelionė buvo skirta išskirtinai jauniems, pilietiškiems, kūrybiškiems moksleiviams, o aš stengiuosi aplankyti kuo daugiau vietovių, susitikti su žmonėmis, išgirsti jų lūkesčius ir problemas, kad galėčiau joms atstovauti Briuselyje.
Liepą EK pristatė 2028–2034 metų ES biudžeto projektą, kuris jau susilaukė nevienareikšmių vertinimų. Biudžeto suskirstymo principas kelia susirūpinimą dėl žemės ūkio finansavimo pokyčių,
Tai itin aktualu tokioms šalims kaip Lietuva, kuriose tiesioginės išmokos ūkininkams taip ir nepasiekė ES vidurkio. Be to, naujoji Bendrosios žemės ūkio politikos reforma kelia nemažai klausimų ir neaiškumų. Esant galimybei, norėčiau tapti Žemės ūkio komiteto nariu, kad galėčiau tiesiogiai dalyvauti su žemės ūkiu susijusių klausimų svarstyme.
Nors yra ir kitų svarbių klausimų, tačiau rudenį susirinkus EP, vienu esminių klausimų taps derybos dėl naujojo ES biudžeto. Neabejotina, kad vienu iš esminių klausimų taps derybos dėl naujojo ES biudžeto.
Ši publikacija parengta Europos Parlamento ECR grupės nario Aurelijaus Verygos iniciatyva. Tekste pateiktos autorių nuomonės nebūtinai atspindi oficialią Europos Parlamento poziciją.
