25 gegužės, 2020
Egidijus Vareikis

Europos Sąjungai reikia geopolitikos

Kritikuojame Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politiką. Teisingai darome, nes geopolitinio žvilgsnio jai išties trūksta…  Dabartinė Europos Komisija, pradėdama savo darbą sakėsi, kad bus geopolitinė. Bet tebėra tik prekybos komisija…

Geopolitikos tikslas yra nupiešti tokį žemėlapį, kuriame šalis arba regionas jaustųsi saugus, kuriame sienos būtų nubrėžtos logiškai ir teisingai, ir svarbiausia, nubrėžtos taip, kad nesinorėtų jų keisti. Jei jau esame europiečiai, tai pagrindinių geopolitinių klausimų sprendimas mums – saugumo didinimas – Europos integracijos naudai, sprendžiant svarbius istorinės geopolitikos klausimus.

Europos integracija keletą jų išsprendė, kitus spręsti bando arba spręsti turėtų.

Vokietijos geopolitinė problema Europai buvo ta, kad Vokietija būdavo arba pernelyg susiskaldžiusi, chaotiška ir sunkia kontroliuojama, arba pernelyg didelė, pernelyg stipri ir nebesugebanti susitvarkyti su savo ambicijom. Tokia Vokietija kėlė grėsmę kaimynams ir visam kontinentui. Europos integracija išsprendė klausimą taip, kad Vokietija tapo ir didelė, bet tuo pat metu ir savo kaimynių ekonominė ir politinė dalininkė, tad jai buvo savotiškai atimtas noras elgtis „blogai“.

Po Antrojo Pasaulinio karo SSSR nesudarė jokios garbingos taikos su Vidurio Europa, tiesiog ją nukariavo. Suprantama, kad primesta „socializmo“ statyba buvo šių šalių atskyrimas nuo to, ką jos vadino Europa. Todėl geopolitinis virsmas – šalių juostos nuo Estijos iki Slovėnijos „perkėlimas“ į Europą ir buvo jų likimo sprendimas.

Tačiau tai ne geopolitikos pabaiga. Geopolitinė problema, kurią Euroatlantinė integracija sprendžia šiuo metu – Balkanai. Tai buvusios Osmanų imperijos europinis palikimas, palikimas, kuris be integracinio sprendimo stumia tautas į tarpusavio vaidus, kuris tebegundo tokias šalis, kaip Rusija, ar islamiškasis ekstremizmas, ieškoti naujos geopolitinės laimės.

Be abejo, tai Rusijos klausimas, klausimas, kur yra Europos riba Rytuose, ir Turkijos klausimas – kur yra Europos riba pietryčiuose.

Esminis Rusijos bruožas yra tas, kad Rusija tebemano, jog tarptautinė politika vykdoma tik iš jėgos ir ekonominių interesų pozicijos. Putino Rusija gal ir negrįš į SSSR sienas, tačiau į draugiškos Europai šalies pavidalą taip pat. Atrodo, kad vienintelė Rusijos forma, su kuria buvo galima normaliai susikalbėti, vadinosi… Maskvos kunigaikštytė.

Zbigniew Brzezinski teigė, kad Rusija elgiasi „chuliganiškai“ nes jaučiasi geopolitiškai amžina ir nesunaikinama. Jai reikia sukurti kokią nors geopolitinę alternatyvą, pavyzdžiui, stiprią Ukrainą ar plėsti integruotą Europą kuo arčiau Maskvos. Šiandien mes de facto esame integravę į Europą Abiejų Tautų Respubliką, kokią ji buvo po antro padalijimo, o reikėtų integruoti, kokia ji buvo prieš pirmąjį.

Beje, Rusija labai panašiai atrodė XVIII amžiaus pradžioje. Šiandien formaliai Rusija yra labai panaši į Maskvos kunigaikštystę, realiai tokia savęs nepripažįsta ir pretenduoja susigrąžinti „artimąjį užsienį“. Mes turime (pasak to paties Brzezinskio) leisti ir švelniai padėti jai grįžti į kunigaikštystės būvį. Rusija deklaruoja, esanti Trečioji Roma, bet mus reikia veikti, kad ji tokia nebūtų ir nesuteikti teisės atstovauti visus Rytų slavus.

Istoriškai Rusijos etninės žemes nuo Kaukazo skyrė natūrali stepių zona, Kaukazą  Rusija užkariavo tik XIX amžiuje, užkariavo savotiškai atimdama jį iš islamo pasaulio, kuris savo ruožtu anksčiau islamizavo Bizantijos imperiją.

Kaip rodo istorija, įveikti tą stepių ruožą Rusijai nebuvo lengva, tad jos istoriniai bandymai pasiekti „pietų jūras“ iš esmės baigėsi ties Krymu. Net Bosforo paimti nepavyko.

Jeigu mūsų siekiamybė yra Rusiją padaryti Maskvos kunigaikštyste, tai siekiamybė Turkijos atžvilgiu yra ją europietiškai de-osmanizuoti (tai daroma per Balkanų integraciją) ir toliau ją europeinti – saugoti nuo islamizacijos ir siekti, kad ji grįžtų į Bizantijos valstybės pavidalą. Pietų Kaukazo šalių Euroatlantinė integracija tam tikrai pozityviai pasitarnautų. Jos turi būti Europos dalimi, bet ne vasalinės Rusijos ar Turkijos dalys.

Maskva kaip Trečioji Roma nepageidautina. Stambulas (Konstantinopolis) kaip Antroji Roma kur kas geriau nei Stambulas kaip Antroji Meka.

O galiausiai, juk reikia, kad žmonės gyventų ne geopolitinėse problemose, o jų sprendiniuose.

 

Užsk. Nr. EV-195


28 vasario, 2021

Lietuva remia Lenkijos ir kitų Via Carpatia šalių siekį visą Via Carpatia maršrutą, kurio dalis yra ir Lietuvoje, prie rytinės […]

26 vasario, 2021

Savo nusivylimą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvai pateiktomis rekomendacijomis išreiškusi Finansų ministerija ne tik diskredituoja šios nepriklausomos tarptautinės […]

Andrius Navickas
25 vasario, 2021

Religijos tyrinėtojas Pyteris Bergeris, kalbėdamas apie visuomenės susiskaldymą, papasakojo tokį anekdotą: „Kartą Airijoje į barą užeina vyras ir barmenas jo […]

24 vasario, 2021

Lietuvos merai kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis […]

24 vasario, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasveikino Estiją 103-iųjų Nepriklausomybės metinių proga. „Lietuvą ir Estiją sieja […]

Vytautas Sinica
22 vasario, 2021

Valdančiosios koalicijos partijos laimėjo rinkimus žadėdamos kovoti už mažumas ir prieš prigimtinę vyro ir moters šeimą. Dabar žiniasklaidoje pristatomi konkretūs […]

22 vasario, 2021

Vasario 21 dienos vakarą į Užsienio reikalų tarybą atvykę Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai, ambasadoriai bei ES institucijų atstovai, […]

Lina Paškevičiūtė
22 vasario, 2021

Ar įsivaizduojate tėvus, kurie savo gyvenimo santaupas atiduodami vaikui sakytų: „išsiasfaltuok kiemą“. Turbūt ne, greičiau jie sakytų: „Mokykis, žinių ant […]

19 vasario, 2021

Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad vien išgirdus žodį – onkologija – daugelį apima baimė, atmetimas, noras vengti šios temos. Po šiuo […]

19 vasario, 2021

Šiandien Vidaus reikalų ministerijos vadovybė – ministrė Agnė Bilotaitė ir viceministrai – nuotoliniu būdu dalyvavo išplėstiniame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) […]

Šiaulių meras Artūras Visockas
19 vasario, 2021

Šiaulių miesto savivaldybė pastaraisiais metais skyrė nemenkas sumas biudžeto lėšų kurdama aplinką ir užtikrindama paslaugas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Buvo […]

Birutės Kurtinaitienės nuotr.
18 vasario, 2021

Vasario 15 d., pirmadienį,  keturios Lietuvos patriotinės organizacijos kreipėsi į aukščiausią Lietuvos valdžią, ragindamos susirūpinti valstybinės kalbos ir valstybės teritorinio […]

Ekonomistė Margarita Starkevičiūtė
18 vasario, 2021

ES po diskusijų ir aptarimų, kuriuose dalyvavo Lietuvos prezidentas, Vyriausybės atstovai, Seimo nariai ir išrinkti Lietuvoje Europos parlamento nariai patvirtino […]

17 vasario, 2021

Pasienyje su Lenkija Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai tikrins, ar atvykstantieji į Lietuvą yra užsiregistravę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro […]

Seimo narys Linas Slušnys
17 vasario, 2021

Seimo valdyba pritarė darbo grupės sudarymui dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo parengimo. Kaip buvo teigiama Seimo valdybos posėdyje, Psichologų praktinės […]

17 vasario, 2021

Vasario 17 d. duomenimis vidaus reikalų ministro įsakymu yra išduoti 798 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais […]

LR Seimo narys Andrius Navickas
15 vasario, 2021

Nepriklausomos Lietuvos atsiradimas agresyvių Rusijos, Vokietijos, Lenkijos pašonėje 1918 metais – tikra Viešpaties dovana. Tereikėjo mažyčio tarptautinės situacijos kryptelėjimo į […]

Meras Algirdas Vrubliauksas skirtas Rajono verslo tarybos pirmininku
15 vasario, 2021

Alytaus rajono savivaldybės taryba sudarė Verslo tarybą ir patvirtino jos veiklos nuostatus. Joje – verslo, ūkininkų organizacijų, profesinių mokyklų, Užimtumo […]

Guoda Burokienė
15 vasario, 2021

Lietuvoje brangsta aukštojo mokslo studijos. Žinia mokyklas netrukus baigsiantiems moksleiviams ir jų tėvams – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Ir […]

15 vasario, 2021

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario Eugenijaus Sabučio iniciatyva įregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma nustatyti, kad 80 procentų pelno mokesčio būtų […]