„Facebook“ įkūrėjas išmaniuosius akinius nori „uždėti“ milijonams žmonių: kiek realaus pagrindo turi jo vizija?
Išmanieji akiniai netrukus puoš milijonų žmonių veidus – tuo nė kiek neabejoja Markas Zuckerbergas. „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ valdančios „Meta“ generalinis direktorius praėjusią savaitę vykusioje „SIGGRAPH“ konferencijoje apžvalgininkus nustebino netikėtai optimistiškais pareiškimais, išmaniuosius akinius pavadindamas būsimu technologijų rinkos hitu. Tačiau kol skaitmenizuotų akinių rinkoje fiksuojamas sujudimas, ekspertai pirštu beda į keletą akivaizdžių jų trūkumų.
„Išmanieji akiniai iki šiol didele sėkme nepasižymėjo. Pristatyti dar 2013 m., legendiniai „Google Glass“ iš prekybos buvo išimti jau 2015 m., o panašus nesėkmės šleifas sekė ir daugumą vėlesnių produktų. Nors bendradarbiaujant su „Ray-Ban“ sukurti „Meta“ išmanieji akiniai sėkmingai kratosi šio prakeiksmo, jie vis dar yra labai toli masinio produkto. Gamintojai, kaip dabar madinga, deda daug vilčių į su dirbtiniu intelektu (DI) susietus panaudojimo scenarijus, bet vartotojams neišvengiamai teks atsakyti į klausimą – ar šis įrenginys gali pasiūlyti kažką daugiau, negu jų turimi išmanieji telefonai ir ausinės?“, – kalba „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis.
300 eurų ir šimtai milijonų vartotojų
Kaip skelbiama portale „TechRadar“, dalindamasis savo įžvalgomis neseniai pasibaigusiame renginyje M. Zuckerbergas nepasikuklino. Socialinių tinklų krikštatėvis teigė manantis, kad maždaug 300 eurų kainuojantys ir jokio ekrano neturintys DI akiniai bus tas produktas, kurį įsigys dešimtys, o gal net ir šimtai milijonų vartotojų.
„Tikėtina, kad tokį didelį „Meta“ vadovo optimizmą paskatino prognozes viršiję dabartinių „Ray-Ban Meta“ pardavimai. M. Zuckerbergas kiek anksčiau šiais metais, kalbėdamas su analitikais, pasigyrė, jog dabartinių išmaniųjų akinių paklausa viršija pasiūlą ir kompanija jau spėjo fabrikuose padidinti jų gamybos apimtis. Vis dėlto bendrovė kol kas nėra linkusi dalintis konkrečiais parduotų vienetų skaičiais, kas greičiausiai byloja, jog jie nėra labai dideli. Palyginimui, išmaniesiems laikrodžiams pasiekti šimtų milijonų pardavimų ribą prireikė beveik dešimtmečio, tad greitu metu tikėtis išmaniųjų akinių renesanso ganėtinai naivu“, – mano M. Baltušis.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad M. Zuckerbergas konferencijoje neatsakė, kokie tiksliai akiniai taps pasauliniu hitu, ir vietoje to tik užsiminė, kad rinkoje dominuos trys pagrindiniai jų tipai. Vienas jų greičiausiai bus dabartinis, skirtas atstoti ausines ir suteikti galimybę fiksuoti akimirkas, naudojant akiniuose integruotas kameras, o kiti kol kas lieka paslaptimi.
Akiniai domina ne tik „Meta“
Kad ir kokia utopiška atrodytų „Facebook“ įkūrėjo vizija išmaniųjų akinių atžvilgiu, panašu, kad ji atitinka dabartines technologijų rinkos nuotaikas. Prieš keletą dienų žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad „Meta“ ruošiantis įsigyti 5 proc. didžiausio pasaulyje akinių gamintojo „EssilorLuxottica“ akcijų dalį, horizonte netikėtai pasirodė naujas žaidėjas – „Google“.
Remiantis nutekėjusia informacija, „Google“ neseniai susitiko su „EssilorLuxottica“ vadovybe, norėdama aptarti galimybes jų gaminamuose produktuose ateityje integruoti jos vystomą DI asistentą „Gemini“. Tai reikštų didelį interesų konfliktą su „Meta“, kuri su minėtu akinių gamintoju bendradarbiauja jau ketvirtus metus ir šiemet išleistuose „Ray-Ban Meta“ jau spėjo įdiegti konkuruojantį DI pagalbininką „Meta AI“. Būtent dėl to analitikai „Google“ galimybes iš savo priešininkų nuvilioti šią stambią akinių rinkos „žuvį“ vertina labai pesimistiškai.
Pasak „Telia“ atstovo, siekis sau į pagalbą pasitelkti tokius gerai žinomus prekės ženklus, kaip „Ray-Ban“ ir „Oakley“, valdančią „EssilorLuxottica“, yra labai logiškas. Akiniai, gal net labiau nei išmanieji laikrodžiai, yra stiliaus aksesuaras, todėl jie privalo atrodyti madingai. Tikėtina, kad kryptingai didinant kontrolę šioje kompanijoje „Meta“ ar „Google“ pavyktų išmanias technologijas pasiūlyti visose brangesnių akinių linijose, taip vartotojui nesuteikiant galimybės nesirinkti įprastų, neišmanių versijų. Arba priešingai – leidžiant pirkėjui neaukoti karščiausių stiliaus tendencijų vardan technologijų progreso.
„Kita vertus, kyla klausimas, kiek patys legendiniai akinių prekių ženklai būtų linkę save sieti su greitai senstančiomis technologijomis, o ne laikui nepavaldžia klasika. Tą puikiai iliustruoja žinomų mados namų bandymai rinkai pasiūlyti išmanius savo laikrodžių variantus su „Google“ kurta „Wear OS“ operacine sistema. Pakako vos kelerių metų, kad šią koncepciją bandę „Louis Vuitton“, „Movado, „Michael Kors“, bei „Emporio Armani“ pasiduotų ir išmaniųjų laikrodžių „sceną“ galutinai užleistų tikriesiems technologijų grandams – „Apple“, „Samsung“ bei „Garmin“, – svarsto M. Baltušis.
Nuo ausinių pakaitalo iki objektų atpažinimo
Priešingai, nei išmanieji telefonai ar laikrodžiai, akiniai kol kas neturi aiškios skaitmenizavimo paskirties. Štai naujausi ir populiariausi „Ray-Ban Meta“ aprūpinti visa eile naudingų elektronikos komponentų. Jie turi pakankamai kokybišką 12 megapikselių kamerą, jautrius mikrofonus ir kryptinius garsiakalbius, o viską vainikuoja viduje sumontuotas ganėtinai našus „Snapdragon“ lustas. Deja, visa tai šiam vos keliose Vakarų šalyse parduodamam įrenginiui nesuteikia kokių nors nematytų galių.
Didžiausia „Ray-Ban Meta“ inovacija laikomas akinių gebėjimas atpažinti aplinkinius objektus ir atsakyti į kasdienius klausimus, naudojant DI. Pavyzdžiui, kelionėje lankant užsienio šalies miestą, „Ray-Ban Meta“ gali papasakoti matomų pastatų istoriją, išversti kelio ženkluose užsienio kalba parašytą tekstą ar papasakoti, kaip pasigaminti norimą patiekalą vakarienei. Šie akiniai taip pat geba groti muziką, pakeisdami ausines, bei vienu paspaudimu iš vartotojo akių perspektyvos užfiksuoti turinį socialiniams tinklams.
„Visa tai iš pirmo žvilgsnio atrodo labai naudingai, bet tik iki tol, kol prisimeni faktą, jog visaverčiam šių akinių veikimui kišenėje turi gulėti išmanusis telefonas. Problema tame, kad pastarasis prietaisas leidžia atlikti tas pačias užduotis ir, tikėtina, dar kokybiškiau. Jis greičiausiai turės dar pajėgesnę kamerą, suteiks galimybę rinktis net iš kelių skirtingų DI asistentų, įskaitant „Gemini“ ir „ChatGPT“, bei nevers valdymui naudoti tik balso ar vieno korpuse esančio mygtuko. Maža to, už beveik 300 eurų siekiantį išmaniųjų akinių kainos biudžetą, vartotojas gali įsigyti išmanųjį laikrodį ir belaides ausines, kurie išplės sveikatos stebėjimo galimybės ir suteiks dar raiškesnę garso kokybę“, – atskleidžia M. Baltušis.
„Telia“ išmaniųjų įrenginių eksperto nuomone, tokie kameromis ir garsiakalbiais aprūpinti akiniai greičiausiai ras savo pirkėją, bet vargu, ar jie bus skaičiuojami dešimtimis ar įspūdingais skambančiais šimtais milijonų. Jų funkcijas paprasčiausiai gali atlikti kiti mūsų turimi įrenginiai, todėl tai labiau primena prabangos aksesuarą, nei šių laikų žmogui būtiną įrankį. Masinio išmaniųjų akinių populiarumo paslaptis greičiausiai slypi papildytoje ir virtualioje realybėje (AR/VR), kur nukreiptos „Apple“ ir tos pačios „Meta“ akys. Daugėjant specializuoto turinio bei unikalių aplikacijų, šie akiniai turi potencialo pakeisti mūsų laisvalaikį ir padidinti darbo našumą, mūsų aplinkinį pasaulį praturtindami skaitmeniniais elementais.
