Festivalis „Pulsas“ baigė šešioliktąjį sezoną
2025 m. lapkričio mėnesį Šiauliuose pulsavo XVI Lietuvos mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas“. Po pertraukos festivalis grįžo į savo gimtinę – Rėkyvos kultūros namus, tačiau spektakliai vyko ir Šiaulių kultūros centro scenoje. Tris savaitgalius teatro mylėtojai galėjo mėgautis įvairių žanrų, formų ir nuotaikų spektakliais. Skirtingos režisūrinės interpretacijos bei temų įvairovė pritraukė įvairaus amžiaus žiūrovus, o pats festivalis tapo gyvu bendruomenės kultūrinio gyvenimo atspindžiu.
Pirmieji XVI Lietuvos mėgėjų teatrų festivalio „Pulsas“ spektakliai žiūrovus pasitiko Rėkyvoje dar lapkričio 7 dieną. Spektakliai tęsėsi iki pat lapkričio 22 d. Nors pagrindinė programa vyko Rėkyvos kultūros namuose, festivalis niekur nedingo ir iš Šiaulių kultūros centro: dalis pasirodymų buvo rodomi ir čia. Tokia išplėsta festivalio lokacija suteikė galimybę dar plačiau paskleisti teatrinę dvasią ir tikimasi, kad ateityje ji sustiprins ne tik miesto, bet ir mikrorajono įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą bei paskatins didesnį domėjimąsi mėgėjų menu.
Lapkričio 21 d. Rėkyvos kultūros namuose vyko Šiaulių menų mokyklos vaikų ir jaunimo teatro studijos „Kompanija šauni“ (vad. D. ir V. Dargiai) spektaklis „Kur dingo Edvinas Kratas?“ pagal D. Opolskaitės knygą. Jaunųjų aktorių pasirodymas palietė jautrias temas – kitoniškumą, draugystę ir atsakomybę, palikdamas žiūrovams apmąstymų apie tai, kas slypi už paauglių pasaulio tylos.
Tą pačią dieną Rėkyvos scenoje pristatyta Telšių Žemaitės dramos teatro premjera „Aš mačiau ir kiti matė“ (rež. D. Žilinskas) pagal Žemaitės apsakymą „Kunigo naudą, velniai gaudo“. Spektaklis, kupinas savitos ironijos ir vertybių apmąstymų, kvietė žiūrovus susidurti su žmogiškųjų silpnybių atspindžiais ir pasižiūrėti į save su lengvu šypsniu.
Lapkričio 22 d. festivalį vainikavo Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro imersinis spektaklis „Vasarvidžio nakties sapnas“ (rež. A. Lementauskienė). Šekspyro kūrinio interpretacija pakvietė publiką keliauti kartu su aktoriais – judėti, stebėti iš arti ir pasinerti į magišką miško atmosferą, kur sapnas ir tikrovė persipina. Šviesų, garso ir judesio sintezė sukūrė ypatingą nuotaiką, įtraukusią net ir tuos, kurie teatrą dažniau stebi iš atokesnių eilių.
Festivalis „Pulsas“ dar kartą patvirtino, kad teatras vienija, įkvepia ir leidžia kiekvienam iš naujo pajusti kūrybos pulsą. Organizatoriai tikisi, kad ateityje festivalis pritrauks dar daugiau dalyvių ir žiūrovų, skatins aktyvų kultūrinį gyvenimą bendruomenėse ir padės atsiskleisti įvairių Lietuvos miestų bei miestelių teatro trupėms.
